1. Iš šio aũlio tris kartus šįmet bitys spietė Skd. Bitės vėdina aũlį Klp. Kitą kartą lentinių aulių̃ nė mados nebuvo Krkl. Aulių̃ yr klotinių, statinių, gulsčių, trinkinių (kaladinių), guldomųjų Šts. Šiaudiniai auliaĩ Grg. Bitė veng aulio smirdinčio BPII441. ^ Nosis kaip aulỹs suputo Žr. Nepūsk į aũlį, akių nustosi VP33. Smilkė juos it bitis auly M.Valanč.
2. Turėjo bičių penkis aulius Pgg. Tetušio kiemely bičių aulelis, tas ūžia be vėjelio LTR(Šts).
Aula (gr. αυλή) – Senovės graikų gyvenamojo namo atviras vidinis kiemas, atrijaus atitikmuo. Didesniuose namuose, rūmuose aula buvo centrinėje pastato dalyje, apsupta kolonada. Senovės Romoje aula – priėmimų salė valdovo rūmuose.
αυλή
Ilgainiui aula imta vadinti dideles mokymo įstaigų (universitetų, kolegijų) iškilmių, susirinkimų, aktų sales. Lietuvoje aulas turi daugelis aukštųjų mokyklų.
У римлян во времена императоров словом аула стали называть дворцы государей, а также здания, где помещался придворный штат.
В церковном языке это слово стало применяться сначала к притвору церковному, а позднее к средней части, а также ко всей церкви; наконец, это название получили большие (предназначенные для общественных собраний, торжеств, диспутов, актов, испытаний и тому подобные) залы в зданиях учебных учреждений.
Pagal amžininkų atsiliepimus naujoji aula buvo puošniausia salė Vilniuje. Ją naudojo valstybės reprezentacijai. Pavyzdžiui, 1765 m. gegužės mėnesį joje vyko LDK vyriausiojo tribunolo sesija. Naujoji aula buvo trijų aukštų, su geldiniais skliautais, kurių viduryje, ant mūro, nutapyta deivė Atėnė Paladė.
Išminties, strategijos ir karo deivė.
Koks derinys!
Šitoji aula išties it aulys.
Ūlia avilin!
Ūlia!
Kaukazo kalnuose, ypač Dagestane,
aūlas būdavo įtvirtinta gyvenvietė. Namai paprastai būdavo statomi iš
akmens kalno šlaite arba prie sienos, siekiant apsaugoti gyvenvietę nuo
nelaukto užpuolimo.
Didžiojo tautų kraustymosi (vietos barbarams nebeužteko:)) metu klajokliams hunams iš Altajaus įvairias Eurazijos tautas stumiant į vakarus, įvairios tautos maišėsi. Dėl to dalis Kaukazo ir Rytų Europos
tautų tiurkėjo ir įgijo klajokliškų bruožų. Tačiau lygiai taip pat
patys klajokliai perimdavo sėslų gyvenimo būdą ir maišėsi su vietiniais
gyventojais. Dėl to žodį aūlas perėmė sėslūs Kaukazo gyventojai (nuolatinėse Kaukazo gyvenvietėse), kur tiurkų įtaka buvo labai didelė.
1 komentaras:
Uliavoti, uliavojo
Baliavojo
Balas, bal,,
Guliavojo
Guliati
Aula
Viliavoti
Viliaula
Vo lyčyna, ViliusTelius,,
Vovleč ulyčias Viniaus vylin...
...
LiTauRai
Liutauras
Litavarai
Litavara
Lytų Tav(kryžių, kolonų, tavrų, bokštų,,..) Ratas, va tau ir belbekas, balas, timpanai, litavrai, baliai, rotundai, raguvos, uliavonės, ulyčios, aulai, ....
Rašyti komentarą