Theism'as

Štai keli Jono Jablonskio

naujadarai: vienaskaita, daugiskaita, asmenuotė, bendratis, nuosaka, giminė, galininkas, vietininkas, jungtukas, ateitis, atvirukas, bendradarbis, degtukas, deguonis, įspūdis, įtaka, mokykla, pažanga, pieštukas, pojūtis, šviesuolis, tamsuolis, švietimas, tautietis, teismas, vadovėlis, vaizduotė, valdininkas, valstietis, vandenilis, pirmadienis, antradienis ir kt.

– Po Kūčių vakarienės esame pripratę maisto likučius palikti ant stalo artimųjų vėlėms. Ar to reikalauja krikščioniškos tradicijos?

– Tai yra visiški prietarai. To tikrai nereikėtų daryti. Jokių vėlių čia nėra. Po mirties žmonės eina į Dievo teismą ir tarp mūsų jų nėra. Nebent piktosios dvasios čia bastosi.

Esperanto

teismo ‎(uncountable, accusative teismon)

theism

Irodyta?

Šaltiniai: Teisėjų knyga (Biblija; Liuterio

tekstuose vadinama Valdonų knyga).

TEISĖJŲ KNYGA

Pagonių likučiai Kanaane

Hebrajų šaltiniuose Kanaanas įvardinamas kaip knaan...

Pagonys ...

... vandens dievus senovės lietuviai vadino diedukais arba valdonais.

Kada

gi tai buvo...

Stok, theism'as eina!

:(

Nebent piktosios dvasios čia bastosi.

:(

Teis = Tei­sė­jų kny­ga (Bib­li­ja; Liu­te­rio teks­tuo­se va­di­na­ma Val­do­nų kny­ga).

valdon|as, valdonė dkt. senoviškai žr. valdovas.

Jūs ant savo sprando užsidėjote valdonus ir nuo jų, o ne nuo piktos dvasios, paeina blogi apsireiškimai jūsų gyvenimo. Paveizėk aplinkui! - tarė jis mosterėjęs ranka, - matai gaują didžturčių ir valdonų, laikančių savo leteną ant šimtų, tūkstančių ir milijonų žmonių. Ar matai, kokius turtus tie nuvergti žmonės krauna savo valdonams, o patys tuo tarpu skursta varguose. Jūs mėgstate kaltinti savo nelaimėse piktas dvasias ir visokius maištininkus, tikite, kad jie yra šaltiniu jūsų vargų, - o tuo tarpu nematote, kad didžiausiu jūsų priešu yra valdžia, kuri parkreipdama tikėjimą siūlo jums nusižeminimą ir vargus, o apie brolystę ir lygias tiesas užmiršta. Vardan tos valdžios liejasi kraujas varguolių, viešpatauja tamsybė; po jos priegloba didžturčiai traukia iš jūsų paskutines syvas doros, išjuokia ir mindo po kojų jūsų seseris, par girtuoklystę ir kitus įrankius atima į savo kišenį nuo jūsų paskutinį kruvinai uždirbtą grašį. Ne piktos dvasios, ne maištininkai ardo jūsų gyvenimą, ne jie uždėjo jums jungą ant sprando, bet tos šmėklos, kurias garbinimui jūs patys išmislijote, tie valdonai, po kurių letena su nusižeminimu padėjote savo sprandus. Teisybė, maištininkai - priešai valdonų, kurie skriaudžia ir vergia žmones, jie visados kovos prieš terioniškus valdžios apsireiškimus - kokia ta valdžia nebūtų, - visuomet sėjo ir sės pasipriešinimo grūdus žmonių širdyse. Dėl to valdonai keikia savo priešus iš sakyklų, piktos dvasios šalininkais juos vadindami.

- Matai dabar tvirtumą jūsų tikėjimo! - kalbėjo galiūnas.

 - Tas dėl to, kad jūs nesitikit patys sau ir tiktai nuo kitų laukiate laimės; mislijate, kad geri daiktai paeina nuo geros, o blogi - nuo piktos dvasios, tuo tarpu kad jūs patys esate valdonais savo būvio, patys gimdote vaisius savo pasielgimų, tiktai nemokate naudotis iš savo dvasiškų spėkų - neištraukiate jų aikštėn, bet slepiate gilmėj savo nuvergtos ypatos nuo jūsų pačių akių.

Kiek jūs sunešat aukų savo kvailumui, savo silpnai dvasiai!

Kiek pražudėt mažų kūdikių ant aukos melagingiems dievaitiems, kiek sudeginot narsių proto vyrų ir nekaltų moterų; kiek dar ir dabar padedat savo kraujo, puošdami auksu jų šmėklas!

O tuo tarpu tikro Dievo, Dievo teisybės, proto ir lygybės, nepažįstat!

Jūs vergai, velkantieji ant savo sprando jungą!

Jūs jį velkate jau ne vieną tūkstantį metų ir ligi šiolei negalite nuo jo nusikratyti.