Bankexit

Lietuvoje seniai galioja įstatymai, įpareigojantys bankus ir kitas mokėjimų įstaigas informuoti tarnybas apie mokėjimų kortelių savininkus ir įtartinus jų sandorius.

Tačiau panašu, kad viena institucija turi duomenis apie absoliučiai visus kortelių savininkus ir jų atliekamas operacijas, nesvarbu, kiek jie turėtų pinigų ir ką su jais bedarytų.

„Vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 7 str., prašome pateikti duomenis apie visus klientus, kuriems buvo išduotos „Paysera Visa“ kortelės (vardas, pavardė, asmens kodas/gimimo data, dokumento numeris, dokumentą išdavusi valstybė, kortelės numeris, išdavimo data).

Taip pat prašome pateikti informaciją, ar galima naudojantis „Paysera Visa“ kortele atlikti grynųjų pinigų įnešimą ir išėmimą, jei taip, prašome nurodyti operacijų limitus, kokie buvo išėmimo ir įnešimo grynaisiais pinigais srautai, jei ne, prašome nurodyti pavedimų kredito ir debeto apyvartas“, – tokio rašto neseniai sulaukė viena įmonė.

„EVP International“ teisininkė Julija Šlekonytė neslėpė nuostabos dėl tokio institucijos rašto.

Kodėl?

Ko stebėtis?

Kitkas įdomu ir svarbu.

1. DELFI

pasiteiravo didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“

ir SEB,

ar iš jų taip pat reikalaujama pateikti duomenis apie visų kortelių savininkus ir jų atliekamas net menkiausias operacijas.

Tačiau tiesaus atsakymo jie nepateikė.*

2. „Paysera“ nėra mokėjimo kortelių turėtojų mokėjimo paslaugų teikėjas, duomenų savininkas, tad jų pateikti teisiškai

negali. Jie turi kreiptis į Didžiojoje Britanijoje** registruotą*** finansų įstaigą su prašymu pateikti tokius duomenis, bet net ir tokiu atveju tam turi būti pagrindas“, – įsitikinusi J. Šlekonytė.

Brexit.

Bankexit.*

* Klausimas itin paprastas:

Bankinė sistema žino visus savo klientų sąskaitų reikalus ar jų nežino?

** :))****

*** Po Brexit - kaip tik.

**** Tai kvaili britai:))))))))