Sėklyčia

Seklyčia

seklyčia etnogr. valstiečių namo kambarys svečiams.

Kokiem dar svečiam?

seklumà sf. (3b) K, J, Rtr; I, Kos38, M, LL86, GTŽ sekli vieta upėje, ežere ar jūroje: Nemune yra daug seklumų̃ DŽ. Nebijok čia bristi, čia seklumà: vandens būs tik ligi pusiau blauzdų Kv. Laivas užplaukė ant seklumos K.Bor. Gilumų vanduo nėra toks šiltas, kaip pakraščiuose, seklumose arba ramiose įlankėlėseJ.Jabl. Į seną laiką yra buvusi viena jūra, bet marių nebuvo, buvo tik sekluma LTR(Prk). Brolelis tarė, žirge sėdėdamas: briski, seserėlė, į seklumužė̃lęJD837.

Gal ir nebe tokie seni

laikai...

×seklyčià (brus. cвятлiцa, l. świetlica) sf. (2) Mrj, Zp, Smn, Btg, Sk, Šln, Vdk, Lnkv, Pn, Rz, Šmn, Vb, seklýčia (1) Rtr; Sut, N, [K], BzF168, sėklýčia (1) Rtr; J, M gerasis valstiečių trobos galas; svečių kambarys, svetainė: Seklyčiose vaišinami svečiai, o vasaros metu ir miegama MLTEI573. Seklyčią dar vadina šviesioji trioba, svečių trioba, svečių suėjimas Grž. Veskite svečius į seklỹčią Šil. Išplauk seklỹčios grindis – rytoj sekmadienis Krok. Atidaryk seklỹčios langą – tegu vėdinasi Lkč. Paklosiu tau lovą seklỹčioj, ar nesušalsi? Mšk. Jau pakorė seklỹčioj lopšelį Mrc. Tavo skaisti gražuolė, kunigienė Aldona, sėdi už akmens sienų, aukštuose mūruose, karaliaus Mindaugo seklyčioje V.Krėv. Žiemą seklyčiose arba trobose pečius kūren S.Dauk. Karalaitis išsigando ir, užsidaręs seklyčioj, pradėjo raudot LTR(Mrk). Graži seklyčia MitII257(Šd). Šeimynos seklyčia I. Tu nueisi į seklỹčią, kur aš audžiau aštuonnyčius (d.) Dkš.Vaikeliai verkia, seklyčia skamba, negaliu, berneli, miego miegot LTR(Lp). Ar vėjas pučia, ar girios ūžia, ar naujoj seklyčioj staklelės tuska? NS904.Nueinu į seklỹčią – seklỹčio[je] jaunimas šoka JD1215. Eik, dukrele, in seklyčią, tu ten saldžiai miegosi BsO217. Aš tau užlaikysiu šviesioj seklytėlėjLTR(Brž). Eisiam, kad eisiam į seklyčelę, į seklyčelę pri verpėjelių D29. ^ Sėdi panelė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių (bitė) Adm.

Kuojos neršti plaukia dideliais būriais ir audringai žaidžia meilės žaidimus užlietose pievose bei sekliose pakrantėse.

Pirmiausia lydekos išneršia sekliuose vandens telkiniuose...

Taigi, kaip matome, visas veiksmas vyksta apie seklumas...

Tada jie renkasi į būrius ir traukia arčiau krantų ar sėklių.

ner̃štas sm. (2)

1. Q323, [K], Lnkv, Aln neršimas, neršimo laikas: Uždrausta žvejot iki pereis žuvų ner̃štas Jž. Pačiuos ner̃štuos avižas sėjam Ds. Par nerštùs sudegė Ds. ^ Gervė raistan, silkės nerštan LTR(Srj).

2. neršiančių žuvų, varlių būrys, daugybė: Ten vakar nutykojo mekšrų nerštą einant rš. Viso ner̃što bučiun pakliūta Ds. | prk.: Pačiam žmonių nerštè(susibūrime, sujudime) apivogė Ds.

3. prk. didelis noras, aistra: Užėjo ner̃štas ženytis Dkš.

Linksmoji seklyčia, o daina - Ilgesio:))