Jeigu Margiris kilme nebūtų lygus karaliui, dvikova būtų neįvykusi.
Gera proga mūsų istorikams
Margiris or Margis (died 25 February 1336) was a medieval Lithuanian/Samogitian prince, mentioned by Caspar Schütz, via Wigand of Marburg, as the heroic defender of Pilėnai fortress in 1336.
In early 1329, John of Luxemburg, King of Bohemia, joined the Teutonic crusade against Lithuania and captured Medvėgalis. During the campaign, King John was challenged to a duel by a Lithuanian. This incident is briefly mentioned in several contemporary chronicles, including those by Francis of Prague and Peter of Zittau, but described in detail only by Jean d'Outremeuse.[4]
Gera proga antrą kartą mūsų, lietuviškosios, Vikipedijos istorikų kaltūnus papurtyt: dvikovon Margiris Bohemijos karalių Joną Liuksemburgą iškvietė štai kokiom aplinkybėm:
Jonas Liuksemburgas popiežiaus Jono XXII buvo paskirtas vadovauti kryžiaus žygiui į Palestiną, bet vietoj jo 1329 m. gavo leidimą surengti kryžiaus žygį į Žemaitiją.
Pasak Vygando Marburgiečio, jo kariuomenė buvo tokia didelė, vien riterių apie 300, kad tai buvo netikėta ir pačiam Vokiečių ordinui.[1] Jono Liuksemburgo reikalavimu tarp tuomet kariaujančių Vokiečių ordino ir Lenkijos buvo sudarytos paliaubos ir jungtinės Vokiečių ordino bei Jono Liuksemburgo pajėgos įsiveržė į Žemaičius.
Spėčiau, kad, iškviesdamas Joną Liuksemburgą dvikovon, Margiris siekė išvengti kariuomenių susidūrimo.
Atremti tokios gausios ir stiprios kariuomenės žemaičiai nepajėgė. Buvo užimtos Aukaimio, Gedimino, Gegužės, Medvėgalio ir Žiesdytės pilys, kurios sudarė Žemaičių gynybinių pilių sistemos pagrindą. Vien Medvėgalyje, užimtame po atkaklios kovos, apšaudžius pilį padegamosiomis strėlėmis, į nelaisvę pateko apie 3000 Medvėgalio gynėjų, o iš viso bent dvigubai daugiau. Didysis Vokiečių ordino magistras Verneris fon Orselnas ketino juos išžudyti, bet Jonas Liuksemburgas užtarė ir įsakė paleisti visus, kurie krikštysis. Pakrikštyti apie 6000 belaisvių pripažino Vokiečių ordino valdžią ir buvo paleisti.
Kadangi abi - lietuviškoji ir angliškoji - Vikipedijos rašo, jog „dvikovos taisykles pažeidęs" Margiris mokėjo išpirką/ransom, vėlgi spėčiau, jog dvikovą Margiris laimėjo.
Bet mūšis/mūšiai, kurių metu buvo užimtos Aukaimio, Gedimino, Gegužės, Medvėgalio ir Žiesdytės pilys, kurios sudarė Žemaičių gynybinių pilių sistemos pagrindą, įvyko, ir jie, matyt, buvo mums nesėkmingi.
Ar tik nebus mūšiai vykę paprasčiausiai apkaltinus Margirį „pažeidus dvikovos taisykles"?
Tada ir išpirkos/ransom reikalavimas greičiau panašus į belaisvių išpirkimą, o ne į „baudą" už dvikovos taisyklių pažeidimą.
Pranešimai
2 komentarai:
O ką tik TV laidoje Lietuvių istorijos juodytojai aiškino, kad nebuvo jokio Margirio. Be to jis buvo nevykęs vadas, išžudė savo pilėnus, padegė, o pats pabėgo. Taigi, kol neišmoksim rašyti patys savo istorijos, jos ir neturėsim. Tik atsargiau, nei Beresnevičius su savo "Imperijos darymu". Už ankstyvą planų paviešinimą gavo atpildą - mirtį šuns būdoj mentų bagažinėj.
Rašyti komentarą