Mažai ir Daug

Kas sugalvojo Vydiją?

Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas)?

Jau slėptis po slapyvardžiu reikėjo...

Kodėl Vyda, Vydija dingo iš mūsų žodyno, jei tokios buvo?

vydė́ti, výdi (výdžia), -ė́jo intr. K, KŽ, DūnŽ; N 1. jausti apmaudą, kartėlį dėl kieno nors pasisekimo, gerovės: Pavydelninkas vydė́te pavydė́jo man gerų arklių J. An manę žmonės kalbėjo, jaunai vydėjo LTR(Al). 2. gailėti, šykščiam būti: Mes nevýdam, galia valgyti kiek nora Sg. Puošti kapą mums nevydžia, kad sodina kvietkeles prš. Kad savo Tėvynėn sugrįžti galėčiau, tuomet aš kaip paukštis dainų nevydėčiau rš.  | refl.: Įdėk sviesto, negailėkis, mylėk svečią, nevydėkis LTR(VšR). pavydė́ti Rtr 1. intr. DP541, M.Valanč, K, DŽ, KŽ, Sb, Mlt, Tvr jausti pavydą, apmaudą, kartėlį dėl kieno nors pasisekimo, gerovės; gaivališkai norėti pačiam, ką kitas turi: Vienas antram uždarbio pavydė́jo NdŽ. Nemanyk, kad aš tau pavýdžiu NdŽ. Aš tau nepavýdžiu NdŽ. Nepavydė́jo ji draugei laimės NdŽ. Da man daug kas pavýdi, kad gerai gyvenu Dglš. Veizdime ant kitų, kurie geriaus turis ir pavydime jiemus geresnio palaiminimo DP414. Dovanos Dievo, kurios kas patis netur, ne vienas antram tenepavydi DP112. Bet toji driežų giminė ir sėkla ano senojo žalčio… visados pavydi jai (Elžbietai) šitos malonės DP473. Kaip ižpildysime dešimtą [Dievo prisakymą]? Negeisdami turto ir visokio daikto artimo būdu nepatogumi nei vėl pavydėdami jam jo gero DK87–88. Ir pradėjo tas brolis Simutis pavydėti tos bagotystės broliui savo, o pati ano da labiausiai DS219.  ^ Geriau šuns migė[je] gulėti, ale kitam nepavydėti LTR(Vdk). Mum turėti, ė jum pavydėti OG86. Sveikata buvo pavydė́tina NdŽ.  pavydė́tinai adv.: Visų ūpas buvo pavydė́tinai geras NdŽ.  | refl. Krš, Lnkv, Slv: Pasivýdi vienas kitam J. Et žmonės – pasvýdi vienas kitam Ktk. Dabar niekas nebedainuoja, dabar tik bartis, apsikalbėt, pasivydė́t Slm. 2. intr., tr. gailėti, šykščiam būti: Juodą bulvynę pasrėbsi, dar nė ogurklo neduos, pavydė́s i to [tarnaujant] Žlb. Duona supūva, tai į mėšlą užkasa, ale vaikam pavýdi Slv. Argi nežinot, kad nei viens malonings karalius, juos (vilkus) užmušt ir išgaišyt žmonėms nepavýdi? K.Donel. Kurio vaisiaus ižg medžio Dievas žmogui pavydėt arba skųst turėjo DP626. [Šelmis] saldžioms kalboms meilingai klastą dūmoja ir, bebučiuodams širdingai, kožną kąsnelį pavýdi K.Donel. Ėsti nepavydė́jo, o į karzinką rinksi – baus Lks.  ^ Valgaite, valgaite! Kas padėta – nepavydė́ta Rš. Padėta, tai nepavydė́ta, valgykit Sld. Ka pavydė́damas duodi – nėko neduodi Erž.  | refl. KI4, Bgt: Visi vieni kitam pasivýdžia, gaili Sb. Aš tei[p] taupinu, kad aš sau pasivýdžiu Skr. Titnagas, pasivýdi sau ir valgyt KzR. Ji šnekos sau nepasivýdžia (juok. daug šneka, plepa) Skr. 3. intr. DŽ, Rm būti pavydžiam, pavyduliauti: Jis jos pavydė́jo broliui NdŽ. Dėl to kalbėjau, kalbužėms kėliau, kad aš patsai norėjau, o kitam pavydė́jau JD334. Kitam bepavydant, nei pačiam galia nekliūti LTR(Vdk). užvydė́ti NdŽ, FrnW, KŽ; N, L 1. intr. S.Dauk, M, DūnŽ, Bt, End, Šd, Sb jausti apmaudą, kartėlį, pavydą dėl kieno nors pasisekimo, gerovės: Užvýda kitam, negeri anie žmonys Rdn. Dirbk i turėsi, neužvydė́k kitam Krš. Ale kupiškėnų bobos labai užvýdžia Slm. Nereikia ažvydė́t žmogui laimės Trgn. Dabar vienas kitam ažvýdi, pavydnykai labai Sug. Štai tuoj kitas jau užvydi dienužėlių jam džiaugsmingų B.Sruog. Ažvydė́ta karvė, nedora Klt. Jie ùžvydžia man visa ko Kls. Bet jau mūsų toksai papratimas: kits kitam užvydžiame TS1901,1. Vel[nia]s labai užvydė́jo Dievuo, kam tas daug galįs (ps.) Krš. Piktos dvasios užvyda mums ir neužkenta mūsų, todėl stato mums pinkles M.Valanč. Neužvydėtina dalis juodo pranašo, kuriuomi turiu būti šiuomi žygiu V.Kudir. Pradėjo vyresnieji broliai jauniui ažvydėt BsPII235. Slėpk tavo pasisiundymą nuog to, kuris tau užvyd SPII187. Tasai gi jau tenai išpeiktas teip bjaurus šėtonas, regėdamas žmogų, aną biedną Adomą, ir su moterimi tavorišium savo, kad buvo didėje poduksy, didėje raskašy Pono, užvydėjo jamui to MP146.  ^ Ubagui ir plikiui nieks neužvyda VP48.  | refl. Bt: Rods i geriau gyvena, i ko, o taip užsivýda Krš. Čia žmonės užsivýdžia vienas kitam Pl. Prasti žmonys čia juo užsivýdas Trš. Viešpaties neklausom, daugkart užsivydžiam, ko pikčiausiais būdais vienas antrą lydžiam TS1901,6–10b. 2. intr., tr. Šln, Gd, Vkš gailėti, šykščiam būti: Aš užvýdžiu jam tą daiktą J. Degtukų užvydė́davo pypkučiui užsidegt Erž. Užvydi mums tos duonos, veja svetiman kraštan TS1904,1. Užvydįs nekenčia valgant ir skaudu jam yra, jei tur pakelti strovą (stalą) BBSir14,10.  | Ne[b]iužvýda [kolchozas] gyvolių auginti, dabar leida DūnŽ.  ^ Kas kitam užvyda, i pats netura Pln.  | refl.: Užsivydė́jo: tiek medaus turia, nenorėjo duot Vlkš. Ne tai kaip, ale juodu viens kitam i duonos kąsnio užsivýdžia Rs. 3. intr. būti pavydulingam, pavyduliauti: Užvýda savo pačiai su kitais pašokti Šauk. Užvydė́jo [gražaus vyro] ir seseriai Bb. Aš esmi Pons Dievs tavo didis, teipogi meilėj užvydįs PK107.  | refl. Gl: Viena kitai užsivydi, kad berniukai jas palydi LTR(Jnš).

vỹdžius sm. (2) NdŽ; BBPat7,2, BzB338 žr. vydys: O tu… dukteres Zion leisk bei dieną, bei naktį ašaras kaip upę. Nei liaukiasi, ir tavo vydžius tenesiliauja BBRd2,18.  ^ Apsaugokiam kaip akies vydžių BBPs17,8. vydỹs sm. (4) J.Jabl, NdŽ, Als, Ms; Kos133, vỹdis (2) Plt; Ls, E, Rtr, KŽ žr. vyzdys: Vydis akies S.Dauk. Juodymė akies yra vỹdis J. Patį akies vỹdį jau pradėjo vilkti, o dar pas daktarus važinė[ja] ir nora šviesybę atgauti Vkš. Aš bijau, kad mun akies vỹdį neapvilktų Skd. Piemuo su votegu vỹdį išsikirto Šts. Katės vydžiai y[ra] pailgi, o žmogaus – apskriti Lž.  ^ Saugok kaip savo akies vỹdį Yl. Gimdytojai, sergėkiate vaikus jūso kaipo vydį akies brš. ◊ į vỹdį užgáuti įžeisti: Tik tu man į vydį užgavai, tik žodį negerą pasakei ant kunigo J. Kunigas. Kuniga Knyga... Mažvydas - mums, iš Mažąja tapusios Didžiosios Lietuvos tą Kunigo Knygą atnešė. Daugvydas - jiems. Net ir Vasario 16-tosios Aktą iš Vokietijos mums Mažylis parvežė:))