Mirties Civilizija

Vakar „Jakovo veterinarijos centre" šaunus chirurgas išgelbėjo mano šuniuką, kurio snukutis pasidarė labai jau nesimetriškas; nepigiai.

Šįvakar, kaip liepti, atvažiavom vėl, pasirodyt, vaistų gaut, perrišt žaizdą.

Kol laukiau, dviese atvedė kudlotą šunį su antkakliu,  su atvipusiu apatiniu žandikauliu.

- Kas jam? - paklausiau vyro, kuris prie atkišto pagalio pririšta kamera filmavo tą nabagą, kol jį mergina laikė už fdfantkaklio.

Neatsakė.

- Iš kur jūs? - vėl paklausiau.

- „SOS gyvūnai", - atsakė mergina.

- Kas jam? - vėl paklausiau.

- Nežinom... - numykė, - policija...

- Ar turit nuolaidą šiame centre? - pasiteiravau dalykiškai.

- Mus žmonės remia, - šitaip atsakė.

Tuo tarpu moteris iš „Jakovo veterinarijos centro" registratūros padarė tai, ko nedarė mums, su savo augintiniais laukiantiems eilėje: išėjo prie tų dviejų „SOS gyvūnų" žmonių, tardama:

- Einam pasisverti, - ir jie visi keturi (įskaitant šunį) nuėjo.

Neužilgo registratūros moteris grįžo.

Dar po kelių minučių grįžo ir tiedu iš „SOS gyvūnų": mergina ir vyras su kamera ant pagalio, grįžo ir iškart išėjo pro „Jakovo veterinarijos centro" duris laukan.

O tuo metu atėjo vakarykštis šaunusis chirurgas ir nusivedė mus su šuneliu pas save.

Perrišo, pagyrė šuniuką už optimizmą, vaistų suleido.

Grįžau registratūron, susimokėjau, išėjau laukan - tamson, lietun - su šuneliu užanty, ir, jau einant tarp mašinų prie savosios durelių, toptelėjo mintis:

- Taigi tą nabagą nužudyti atvežė!

Sulig ta mintim kad dėjausi žemėn kiek ilgas - šunelis iš užančio iškrito, ir akiniai nuo nosies nulėkė, tarp stovinčių automobilių dėjausi.

Nusikeikiau.

Pasirodo, medis kadais augo automobilių statymo aištelėje, įrengtoje buvusiame platesniame šaligatvyje prie „Jakovo veterinarijos centro"; iš jo liko tik žemutėlis kelmas ir tą kelmą juosiantys „bordiūrai"- už jų ir užkliuvau.

Susiradau patamsy šunelį, akinius; pasitikrinau, kad kairės rankos nykštys ir abiejų kojų keliai, kuriuos po to dėjimosi dar vis skauda, lankstosi.

Atsirakinau automobilį, sulipom abudu su ligoniu, ir pagalvojau:

1. Kas mums suteikė teisę „migdyti", „sterilizuoti" gyvūnus?

Niekas.

Savo patogumui taip darome.

2. „Jakovo veterinarijos centras" už pinigus padeda.

Jei pinigų nėra, tai....

3. Sakykit, Marijos Žemės

katalikai:

- Ar žmogui šitoj Marijos Žemėj be pinigo - ne tas pats, kaip tam šuniui su atvipusia žiauna?

4. Ar yra statistiniai duomenys, kiek vienišų Lietuvos žmonių nekilnojamojo turto perima Klūpatikių Buožinyčia testamentais.

Jokiais ne Senaisiais - tiesiog testamentais, dabartiniais.

Bet iš Egipto kilo mirties filosofija ir mirties religija, t.y. krikščionybė...

Kieno Erškėčių Vainikas?

Beje: palyginkim: palyginkim žemėlapius su mūsų Vedlio Pomėgiu.

Ir pagalvokim, kodėl Mūsų Susvetimėjusią, Nykstančią Civilizaciją užplūsta (taigi, Ir Nugali) Kitokios Trys, AUGANČIOS.

Beje, pasaulio čempionas Remigijus Morkevičius, mūsų Van Damas, kurį po sušaudymo iškart, visus kitus jo pasiekimus

pamiršusi, mūsų VBS su purvais ėmė maišyt, išgelbėjo sužeistą jenotą,

nepaliko jo mirti greitkely - gerai tai žinau, nes skambino jis man (žinojo,kad šunų turiu), ieškojau tam sužeistam ūsūriniam laukinukui prieglaudos, o, kai tokios, imančios ne tik beglobius šunis ir kates, neradau, suradau tuo metu automobilį, kuriame važiavo ir jo žmona bei vaikeliai, vairavusiam Remigijui veterinarų kontaktinius duomenis.

P.S. Laiškelį, kuris, neslėpsiu, mane pradžiugino, gavau:

tą jenotą man atvežė, dabar laksto šlubuodamas (kartą mačiau) miškelyje prie gryčios.