Šimtmečio išvakarės Vilniuje

16:45 Nacionalinio dailės muziejaus konferencijų salėje vyko „Vilniaus Forumo" organizuotas „opozicijos" Vasario 16-tosios šimtmečio minėjimas.

Į Nacionalinio dailės muziejaus konferencijų salę pakliuvau be kliūčių, ne taip, kaip tada.

Kai atėjau, priėjo megzta kepuraite ir skirtingų spalvų kojinėmis pasidabinęs žvairys, padavė ranką ir paklausė ar kalbėsiu.

- Bene Algirdas Mykolas būsit? - savo ruožtu paklausiau (skambino tokiu vardu tik paprašytas prisistatyti tai padaręs vakar, klausė, ar būsiu susirinkime muziejuje ir ar atvešiu Algirdą Šukį).

- Algimantas Mykolas , - pataisė mane.

- Grąžinkit Algirdui Šukiui istorinius popierius, kuriuos paėmėt ir, esą, neberandat, Algimantai Mykolai.

- Grąžinau, - sako žvairys.

- Algirdas Šukys sako, kad ne visus grąžinot - gražinkit! O kalbėt - kalbėsiu, jei tik leis kalbėti.

„Vilniaus Forumo" nurodytu e-paštu info@piliečiai.lt susirinkimo išvakarėse užsiregistravau ir paprašiau leisti pasakyti kelis sakinius Lietuvos Visuomenės Tarybos Organizacinio komiteto vardu.

Į savo laišką atsakymo negavau.

Tikėjausi bent jau diskusijos.

Jos nebuvo.

Trys šnekėtojai

pašnekėjo, ir tiek.

Salė pilnutėlė buvo, bet joje - (beveik) vien tik žilagalviai.

Pabaigoje paskelbė apie diskusiją VU TSPMI 18:30.

Ir visi ėmė skirstytis.

Vaišių nebuvo.

Matyt, nebuvo vaišijų.

Nuvykom ten dviese, nuvežiau Algirdą Šukį.

VU TSPMI salė buvo pilna pilnutėlė studentų.

Diskusija buvo, šit kokia:

Vinogradnaitė buvo proponentė, o ta pati Čepaitienė

iš „Vilniaus forumo" surengto vakaro Nacionaliniame muziejuje - oponentė.

Kokią temą „apyvarton įvedė": Tautos meilė - pražūtinga!

Pradžioj stovėjau prie durų, nes nebuvo laisvų vietų (Algirdas Šukys sėdėjo pasieniui, jis anksčiau atėjo - jį atvežiau prie pat TSPMI durų, man gi po to reikėjo priparkuoti automobilį). Vėliau nuo prie to paties pasienio stovinčių kėdžių keletas studentų pakilo ir „nusiplovė" iš diskusijos, tada atsisėdau - šalia manęs liko laisvos kėdės.

Algirdas Šukys, sėdėjęs arčiau scenos, kurioje buvo įsitaisę proponentė su oponente, ėmė kelti ranką, norėdamas joms užduot klausimą. Ilgokai kėlė, ranka pavargo, tada atrėmė ją į savo lazdą ir kėlė toliau.

Iš kažkur atsirado dvimetrinis spintos pavidalo drimblavotas jaunikaitis su kuprine ant nugaros ir atsistojo taip, kad nei Algirdas Šukys nebematė proponentės su oponente, nei jos nematė jo.

Čia nutiko įdomus dalykas: šalia manęs pasisveikinęs atsisėdo vidutinio amžiaus vyras, o iš kitos pusės, irgi šalia - antras.

Šalia Algirdo Šukio sėdėjęs vyriškis, gal TSPMI dėstytojas, kuriam tas dvimetrinis drimbla irgi užstojo sceną, priėjo prie jo, lyg ir prašydamas pasitraukti, bet tasai nesitraukė.

Tada atsistojo žilagalvis Algirdas Šukys, prikaukšėjo remdamasis savo lazda prie ano drimblos ir gana garsiai siūlė anam jaunikaičiui atsisėsti - net vietą laisvą jam rodė; tasai nė nepajudėjo.

Prie Algirdo Šukio priėjo jaunasis diskusijos moderatorius su mikrofonu rankoje, bet neįjungė jo ir nepasiūlė žilagalviui užduoti klausimą, bet tą klausimą užsirašė savo popieriun.

Veiksmas vyko dar keletą minučių, jaunasis moderatorius dar pamoderavo ir, galop paskelbęs, jog diskusija baigta, pakvietė visus vaišintis pyragaičiais kitoj patalpoj.

Buvo, buvo ten vaišijų:)))

Algirdui Šukiui jaunasis moderatorius paaiškino, jog jo klausimą užmiršo.

Simply.

Pavaišino jį vaišijų pyragaičiu.

O po vaišių, prieš koncertą, kurio klausytis pasiliko gal penktadalis iki vaišių buvusiųjų (įtariu, kad Vilniaus VU TSPMI studentams tas koncerto klausymas nebebuvo privalomas:)) leido garbiajam senoliui pasveikinti susirinkusius (taip gabusis moderatorius pasakė tamsoje skendinčiai salei).

Tai Algirdas Šukys ir pasveikino.

Ir susilaukė jaunimo plojimų. 

Aš gi tą drimblą koridoriuj visiškai visiškai atsitiktinai sutikęs pasiteiravau:

- Kodėl nepasitraukėt, žilagalvio žmogaus paprašytas?

- Negirdėjom, - atsakė tasai daugiskaita.

- Ai koks tamsta šaunuolis, ai ai! - pagyriau jį; tas gi taip džiaugėsi, kad net abudu žandelius rankutėm užsidengė.

Vėliau 91-erių metų žilagalvio Algirdo Šukio klausiau, ką gi tas vos ne dvimetrinis stovas jam sakė, paprašytas pasitraukti.

- Netrukdyk, - šitaip atsakęs Algirdui Šukiui tasai jaunasis „šaunuolis" iš VU TSPMI į žilagalvio 90-mečio žmogaus su lazda besiremiant atkaukšėjusdio/atėjusio prie jo ir paprašiusio neužstoti šitokios svarbios diskusijos - „ Ar Tautos meilė - pražūtinga?" - proponentės su oponente scenoje.

Vadinasi, ne be reikalo jį pagyriau koridoriuj.

Geras diplomatas bus Ateities Lietuvai.

Tiks Lietuvos Užsienio Aferų Ministerijon.

Nors...

Kokie ten reikalai.

Tai bent įdomūs spektakliai buvo Vasario 16-tosios Šimtmečio išvakarėse:)