Svietybė

×svi̇́etas (brus. cвeт) sm. sing. (1) Rtr, Š, NdŽ, KŽ, sviẽtas (2) NdŽ, Ign, Lkm

1. Q616, SD358, H, R, MŽ, Sut, M pasaulis, žemė: Gražus svi̇́etas, ale anas man nemiela Nmč. Anos vaikai išsiskaidę po visą svi̇́etą Rdn. Karas prasidėjo, kai mes išsklidom po svi̇́etą Skdv. Nulindo kažkur į patį svi̇́eto pakraštį Jnš. Mano sūnaus tada da nebuvo an svi̇́eto Ut. Tu da nedaug svieto matęs Ds. Aš svi̇́ete da gero nieko nemačiau Jrb. Aš tąsiaus po svi̇́etą daugel Btrm. Žmogus kaip šuo tur vargti svi̇́ete Sch113. Ant svi̇́eto [vaiką] išmetei (pagimdei) ir veizėk – užsikorei vargą Pj. Kitos [bitės] tuos namuos yra, o kitos lekia į svi̇́etą Pgg. Ir išjojau svi̇́etan vandravoti (d.) Gg. Eičia eičia kraštan svi̇́eto, ieškodamas linksmybės (d.) Klvr. Pasidūmok, mergele, kas ant svi̇́eto brangesnis: ar auksas, ar sidabras? JD698. Ir ilgai Dievo valio[je] ant svieto gyvenkiat Mž12. Nors svietas velnių pilnas būtų PK61. Nesa lygiai kaip jis yra, taip ir mes esma ant šio svieto VlnE83. Kas jau dabar pildžias Amerikoj ir aname naujame sviete, apie kurį nieko nežinojo tėvai mūsų pirmieji DP13. Eikiat ing visą svietą ir mokinkiat pagonis Vln26. Svietas tapo perdalytas BB1Moz10,25. Ėmė jį vėl velnias and kalno labai aukšto ir parodė jam visas karalystes svieto Ch¹Mt4,8.
^ Genys margas, svietas dar margesnis S.Dauk. Svi̇́etas ir sūrus, ir saldus Šlčn. Tas dar ant svi̇́eto nė[ra] gimęs, kas tamstą kamandavotų Trk. Margai sviete nusiduoda LTsV218. Verčiau iš svi̇́eto negu iš mados Slv. Kad ir varlele šokuoti, bile ant šio svieto būti LTsV212. Palanga – svieto pabanga PPr399(Trg). Juodas žirgelis visą svi̇́etą išlaksto (blusa) Sch56. Balta paklodė visą svietą dengia (sniegas) LTsV449. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTsV604(Mrj).

2. col. L, M, Ser žmonės: Visokio svi̇́eto yr an svi̇́eto Ms. Gero yra sviẽto (sakoma, kai nepažįstamas ką padeda) Dglš. Dabar svi̇́etas nešioja gerai – baso nepamatysi Krns. Sūnai augo kaip i viso svi̇́eto vaikai Pvn. Visą svi̇́etą prakeiktoji aplo[ja] Krš. Svi̇́eto liežuviai oi laksto! Rdn. Svi̇́etas veiza kits kitą išknisti Šts. Į svi̇́eto rankas išejau septynių metų Vn. Daug svi̇́eto liuobės sutrauks tie jomarkai End. Tai per sviẽtą nėr meilės Dglš. Ką svi̇́etas kalba, nesugaudysi Trgn. Pono žemę dalino svietui Str. Senasai svi̇́etas lietuviškai niūkia Vdš. Susbarsi, svi̇́etas juoksis Rud. Svi̇́etas basi, o aš apsiavę (apsiavusi) Pls. Svietè nėr šiemet agurkų Dglš. Jau šiemet obuolių svi̇́ete – Dieve mylėk! Aln. Ana rudenį bulbų par svi̇́etą gali ažsidirbt Mlk. Svietè numirė, ne namie, ale prie jos (dukters) rankom Klt. Eidamas į svietą apsičiuinyk, apsišvaryk J. Vaikštau po svi̇́etą su siuvimu Bsg. Muno vyras ejo, budavodamas par svi̇́etą Šauk. Katrie širdingi svi̇́etas Pst. Svi̇́etas darbuja žemę kap kirmėlės Rod. Prieg svi̇́eti nepragaišo [po gaisro]: ir apsegė, ir aprengė Rod. Mašina svi̇́etą veža darban Dv. Visas sviẽtas žino, kokia aš buvau OZ54. Per svietą negali persimušti N. Šita liga teipogi dažnai naikinus ir šito krašto svietą LTI97-98(Bs). Nesgi svietas iškirto gires, praplatino dirvas S.Dauk. Daba svietẽlis susimaišė Trg. Ir vaina buvo, visokis svietẽlis pervirto Švnč. Didis svietelis N. Otgi svietẽlio – mašina prie mašinai! Aln. Apleista mergelė nuog svi̇́eto meilaus, kur eisiu, kur būsiu, kas mane priglaus? DrskD18. Eikšen, muno berneli, svieto peikamasis, sėsk pri šalelei, kalbėsiav kalbelę D62. Kaip svietelis kalbėjo, vis teisybėn išejo LTR(Lb). Tu nemartausi kaip svieto martelės LTR(Dglš). Kodėlei tu sėdi vienas bei visas svietas stov aplinkui tave? BB2Moz18,14. Linksmybei svi̇́eto deją V. Dievas žada DP214. Neižgirsi čia … nei juokų, nei apkalbėjimų, nei giesmių svi̇́eto DP474. O visas svietas atsakydamas tarė: – Kraujas jo (test) and mūsų ir and vaikų mūsų Ch¹Mt27,25. Bėda svietui dėl papiktinimų VlnE175.
| Ką gi pasakysit pora svi̇́eto (du vaikai)? (juok.) Arm.
^ Svieto lobis – šiaudų kūlys MŽ, N. Svietas griekais, pekla velniais pereit B723. Kad kiaulė ragus turėtų, visą svi̇́etą išbadytų Lkč. Pažinsi tu svieto malonę, kad į svietą išeisi Kos151. Velyk iš svieto, ale ne iš mados Plk. Nė pats velnias visam svi̇́etui neintiks Aln. Ir eina svieto duona misdamas, svieto vargu gyvendamas KrvP(Jon). Gavusi nežadėtą, noris bėk ir iš svieto D(168psl.). Jei nemušė tėvas motina, muš visas svietas LTsV161. Nuog Dievo griekas, nuog svi̇́eto juokas bus Rod. Kitas svietas, kitas apsėjimas LTR(Jnš). Visokio svietẽlio buvo ir bus Ėr. Mainos rūbai margo svieto: silpnas kelias, tvirtas griūva Mair. Kas svietelis – patalėlis (samanos sienoje) Lz. Juoda meška subliovė, – visą svietą sugriovė (naktį visi sugula) An. Maža maža panelė visą svietą dengia (adata) Jnš.

3. minia, pulkas: Didelis svi̇́etas suejo žmonių Kl. Ir suvadino (surinko) svietą (paraštėje surinkimą) BB3Moz8,4. O ir tos tarnaitės sūnų padarysiu, jeib būtų svietas (paraštėje pulku) BB1Moz21,13.

◊ anàs svi̇́etas NdŽ tariamas pomirtinis gyvenimas: An ano svieto visi pareisma Ds.

ant svi̇́eto visai: Jis žada, i ko ant svi̇́eto neturi Jrb. Nieko nei valgyt galiu, nieko an svi̇́eto Dg. Kap an mūsų pūdymo, tai yra kocia (nors) dobilo galva, ė kap an jo, tai nieko an svietùlio Grv.

ant svi̇́eto atei̇̃ti; L gimti.

báltas (baltàsis) svi̇́etas

1. (rus. бeлый cвeт) Lp, Trgn, Brt platusis pasaulis: Ir baltas svietas turi galą KrvP(Ašm).

2. MŽ, Sch97 geri žmonės: Svieto baltojo nedaug B369,503,869, M.

dėl svi̇́eto akių̃ Rm tik norint pasirodyti žmonėms, nenuoširdžiai (ką daryti).

į an�̃ (t�̃) svi̇́etą važiúoti (nuei̇̃ti) mirti: O tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų! Žem. Anas jau tañ svi̇́etan nuẽ[jo] Grv.

iš svi̇́eto išei̇̃ti mirti, žūti: Kiek dūšių be laiko iš svieto išėjo! Žem. Vienas išė̃jo be laiko iš svi̇́eto Pžrl. Tas žmogus iš svi̇́eto išė̃jo par ją Jrb.

iš svi̇́eto išvarýti pražudyti: O kankinant, mušant ilgesnį laiką – atimti sveikatą, išvaryti iš svieto, tai niekas neatkreipia ant to atidos Žem.

kad jį̇̃ (tavè) svi̇́etas (svi̇́eto, svietẽlio) švelnus keiksnojimas stebintis: Tokiose pievose gyvenu, kad jį̇̃ svi̇́eto! Srj. Na, kad jį svieto, va, ana, veršiukas mano atsirado! Rmš. Kad jį̇̃ svi̇́etas, koks jis negeras! Prn. Tylėk, kad tavè svietẽlio! Pv.

kad skrãdžiai (stáugdamas Krsn)

svi̇́etą nuei̇̃tum Krsn toks plūdimas.

kai̇̃p ne svi̇́etas keistai, ne taip kaip visi: Nusistriukino, nusicibino suknelę kai̇̃p ne svi̇́etas! Jnšk. Tu valgai kàp ne svi̇́etas! Rod.

kai̇̃p ne šiõ svi̇́eto ne toks kaip visi, kitoks: Esu teip kai̇̃p ne šiõ svi̇́eto žmogus (nuplyšęs, nuskuręs) End.

kai̇̃p su anuõ svi̇́etu kvailai, nesąmones (šneka): Šneka kai̇̃p su anuõ svi̇́etu Žl.

kai̇̃p svi̇́etas svi̇́etu niekada: Motyneliau, kokie rugiai, dar tokių kai̇̃p svi̇́etas svi̇́etu nebuvo! Užv.

mylė́k svi̇́ete sakoma norint ką pabrėžti, išryškinti: Mylė́k svi̇́ete, kaip buvo trumputė dienytė! Alks. Mylė́k svi̇́ete, kiek daug buvo, net tamsu! Kp.

nė̃ be tù, svi̇́ete sakoma stebintis: Nė be tu, Dieve, nė be tu, sviete, kas čia dabar daros! Grž.

nedúok [tù Plv]

svi̇́ete sakoma stebintis: Ot mergos laibybė, neduok tu sviete! rš. Nedúok svi̇́ete tokio gyvenimo! Ds.

nei̇̃ (nė̃) Diẽvui, nei̇̃ (nė̃) svi̇́etui; nei̇̃ į Diẽvą, nei̇̃ į svi̇́etą niekam netinka, prastai: Tai nusijuoks ne vietoje, tai užriks arba pasakys nei Dievui, nei svietui J.Avyž. Nė̃ Diẽvu[i], nė̃ svi̇́etu[i] ta kalba Ps. Nei an Dievą, nei an svietą šita tavo suknelė padabna Ds.

nė̃ svi̇́etas ant svi̇́eto niekada: Tokio lamažio nė̃ svi̇́etas ant svi̇́eto aš nebuvau mačiusi Brs.

ne šiõ svi̇́eto nepaprastas, didelis: Gudrumas jo ne šio svieto Rm.

nuo perẽtko svi̇́eto Ss nuo senų laikų.

per báltą svi̇́etą nuei̇̃ti paslysti, pagesti: Močia nuẽ[jo] par báltą svi̇́etą Lkm.

su kitù svi̇́etu šnekė́tis kliedėti: Su kitù svi̇́etu šnẽkas Krš.

svi̇́ete (svietáiti, svietẽli, svieteliùkau) báltas (baltàsis, balčiáusias, geràsis) nusistebėjimui reikšti: O tu, svietaiti baltasis! NžR. Ak tu, svieteliùkau báltas! Ds. Svi̇́eteli bal̃čiausias! Lp. Ak tu, svi̇́ete geràsis, kaip čia sunkiai yr! Krg.

svi̇́ete gi̇̀nk sakoma stebintis: Šitas mūsų vaikas tai toks gerkliūgas, kad svi̇́ete gi̇̀nk! Krs.

svietẽli labàsis nusistebėjimui reikšti: Oi tu, svieteli labasis! LTR.

svi̇́ete (svietẽli NdŽ, svietẽliau, svietùliau) [tù NdŽ]

màno sušunkama pajutus kokią blogybę, skundžiantis kuo ar labai nustebus: O svi̇́ete tù màno! Vlkv. Darbo – svi̇́ete màno: išsemk, iššluok tiek sniego! Mžš. Ok tù svi̇́ete màno, lygiai čia paskutinioji! Mžš. Atsisėdo, kai parpyko, svi̇́ete màno! Mžš. Sviẽte (tik voc. tvirtagalė priegaidė) tu muno! Slnt. Ale, svietùliau tù màno, brolis neduot luptie! Skp. Svietẽliau màno Ds.

svi̇́eto ė̃jęs daug matęs: Ana svi̇́eto ẽjusi Klk.

svi̇́eto lýgintojas NdŽ primityviomis priemonėmis siekiantis lygybės: Bet ar grafas turi būti donkichotas, ar jis turi būti koks svieto lygintojas? J.Marc. Ans nesakės plėšikas esąs, svi̇́eto lýgintojas Jdr.

svi̇́eto pabaigà Klk blogai: Kad po tokios darbymetės žmogus nė atsigerti negalėtum, na tai jau visai svieto pabaiga! V.Myk-Put. Devynios valandos – da guli: ak tu pabaigà svi̇́eto! Mžš.

svi̇́eto pabaldū̃nas (péreiva K, pérėjūnas) valkata: Tam svi̇́eto pabaldū̃nui namai, saviškiai visai nerūpi Rs. Tu svieto pereiva B. Iš kažkur atejo tie svi̇́eto párejūnai Akm. Vyras šneka ar šuva loja, – užkirto motina, – o labiausiai toksai svieto perėjūnas, ištvirkėlis, bjaurybė… Žem.

svi̇́eto pablakai̇̃s ei̇̃ti Krtn valkiotis, nieko nedirbti.

šį̇̃ svi̇́etą apléisti; L mirti.

tàs svi̇́etas tariamas pomirtinis gyvenimas: Aš kada susapnavau, regis, pamirus, tamè svi̇́ete Grv. Kad paskelt iš tõ svi̇́eto žmonys, ot daug užvyst! Dglš.

vienà kója itañ svi̇́ete, o kità tañ yra arti mirties: Jo vienà kója itañ svi̇́ete, o kità tañ Arm.

vi̇̀sas svi̇́etas; vi̇̀so svi̇́eto NdŽ geras, šaunus: Tiek ir girdi iš išvažiuojančių, kuriems teko mano patiekalų paragauti: „Viso svieto gaspadinė!“ Vaižg. Vaikį susirado, mislijas, ka visas svi̇́etas End.

×svietýbė sf. (1) tautybė: Vokiečių kitiška, cigonų kitiška, žydų kitiška svietýbė J.

Tie kalbainiai...

Mat, svetimybė,

prūsų,

matai ...

From Proto-Slavic *světъ (“light*; world”).

From Proto-Balto-Slavic *śwaitas, from Proto-Indo-European *ḱwoytos / *ḱweytos (“bright; shine”), from *ḱwey-.

Baltic cognates include Lithuanian šviẽsti (“to shine”).

Indo-European cognates include Sanskrit श्वेत (śveta, “white, bright”), Avestan 𐬯𐬞𐬀𐬉𐬙𐬀‎ (spaēta, “white”), Proto-Germanic *hwītaz (“white”), Sanskrit श्वित्र (śvitra, “white”), Old Persian [script needed] (spiθra, “white”). Cognate with English white.

From Proto-Balto-Slavic *śwaitas...

Tikrai?

sváitėti, -ėja (-i DŽ, NdŽ, OGLI210, KŽ, -a J, Rtr, Š, BŽ104, NdŽ, Skd, Als), -ėjo NdŽ, OGLI210, KŽ

1. intr. Š, Rtr, DŽ, DūnŽ, Slnt, KlvrŽ, Varn, Krž, J.Jabl(Kp) kliedėti, klejoti (apie ligonį): Ligonis karščiūse sváitėti metas J. Svaitėti karščio ligoje I. Susirgo plaučių uždegimu – visai bloga, sváitė[ja] Rdn. Visą vakarą rėkė, dejavo, o naktį miegodama sváitėjo Plt. Vargu ans begys – jau sváitė[ja] Plt. Ką tu čia pasakoji, bene sváiti?! J.Jabl(Als). A sváiti! Ko čia plepi, ko čia svajoji! Škn. Susirgau karščiais, suvisu blogas buvau ir ėmiau svaitėti: teip man vis rodos, gyvatės ir gyvatės apie mane lando Žem. Svaitėjančius [v]olungės lizdu smilkė S.Dauk.

2. tr., intr. NdŽ, Varn, Pj, Rdn, Žg niekus kalbėti, paistyti, sapalioti, svaičioti: Ko tu sváiti niekus? J. Kitas nemiegodamas sváiti, niekus kad kalba Škn. Ko čia sváitėji, jug jau nebmaža esi! Ms. Ką tu čia pasakoji? Bene sváiti! Als. Ką čia sváitėji, a tau galvo[je] nebgerai! DūnŽ. Ne niekas baido, ne nieko – ko čia sváitėji! Krt. Sváitėk! Eis ana tau už tokio senio! Plt.

3. intr. A1884,2, KŽ svajoti, fantazuoti: Dar tebesi vaikas, o jau sváitėji apei žanatvę Kv. Pasirodė, mano tik svaitėta Š.

4. intr. Jn(Kv) alpėti, svaigti.

5. intr. Kv, Šv, Up būti apkvaišusiam, ne viso proto, kvailioti: Yr sváitėjęs, akėse anam rodės Ub. Ką darai?! Bene ėmei sváitėti! Pgr. Nesvaitėk! Kam tau reikalingas tas daiktas – nepirk! Škn.

6. intr. bastytis, klaidžioti: Po laukus sváitėjau, kol savo žąsis atradau Prk.

išsváitėti intr.

1. Š prakliedėti, praklejoti: Par visą naktį ans išsváitėjo Brs.

2. KŽ kurį laiką tuščiai svajoti, fantazuoti.

pasváitėti

1. NdŽ žr. pasvaičioti 1: Pasvaitėjau nei šį nei tą rš.

2. intr. pakvailti, pakvaišti: Ar pasváitėjai, ar iš galvos išsikraustei?! Škn.

prisváitėti tr., intr. Lk prikalbėti niekų, pripaistyti: Atejo ir prisváitėjo visokių nėkų Brs.

Ne kas...

Baltic cognates include Lithuanian šviẽsti (“to shine”). 

Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi

Svaistix.

Sunku gyventi žmogui ant svieto?

Svietas...

Kas yra svietas?

svietas reiskia, pasaulis

-nejuokink svieto!
-ane? tu tik pati nejuokink!

Vietoj Svietybės beliko Tautybė.

Tau tą, o anam tą.

Ana kur Tautana,

o va kur Tautatis...

Koks Svietas?

tautýbė sf. (1) Š, DŽ, KŽ, tautỹbė (2) Rtr, NdŽ, KŽ; L

1. priklausymas kuriai tautai: Vilniaus rajone gyvena dvidešimties įvairių tautybių žmonių sp. Ar jie lietuviai? – Taip, tautybės jie lietuviai, bet kas iš to! J.Jabl. Bendras tikslas suartino įvairių tautybių ir socialinių grupių varguomenę rš.
| Tautybių Taryba rš.

2. ne visai išsiplėtojusi tauta: Tautybės pradėjo kurtis genčių s[ąjun]gų konsolidacijos laikotarpiu LTEXI208. Homero poemose randame graikų gentis dažniausiai jau susijungusias mažomis tautybėmis, kuriose giminės, fratrijos ir gentys tuo tarpu dar tebebuvo visiškai savarankiškos rš. Vėlyvojo feodalizmo metu tautybės jau pradeda formuotis į nacijas KlK31,89.

3. sing. tautiškumas: Tautybė yra tautos tautinė individualybė, pasireiškianti savo ypatybėmis FT. Tautýbė (tautos dalykas) jam nerūpi J.Jabl. Ir čia pasakysiu neiškentęs, jog kalba yra, man rodos, didžiausias tautybės pažymys J.Jabl.

Visos indoeuropiečių giminė̃s taũtos dar tebebuvo viena tauta K.Būg. 

Taigi tataigi,

mieli tautiečiai!