Prezidentas

Spalio 27 d. įvyko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės (VGTU SA) eilinė visuotinė ataskaitinė-rinkiminė seniūnų konferencija, kurios metu išrinktas naujas VGTU SA prezidentas. Juo tapo Fundamentinių mokslų fakulteto Bioinžinerijos IV kurso studentas Dominykas Tvaska.

Prieš tapdamas VGTU SA prezidentu, Dominykas Tvaska aktyviai dalyvavo studentų bendruomenės veikloje bei buvo VGTU SA Akademinių reikalų vadovas. Naujas VGTU SA prezidentas pakeitė prieš tai buvusį prezidentą – Kūrybinių industrijų fakulteto studentą Matą Povilauską.

Konferencijos metu studentų bendruomenei pristatytos VGTU SA veiklos ir finansinės ataskaitos. Taip pat išsamiai apžvelgta VGTU SA kontrolės komisijos ataskaita.

Šiemet VGTU SA naujo prezidento pareigoms užimti kandidatūrą pateikė vienas atstovas. 

Vadovaujantis patvirtintais VGTU Studentų atstovybės įstatais, naują VGTU SA prezidentą rinko visų akademinių grupių seniūnai, organizuojant 10 atskirų fakultetų seniūnų konferencijas, skiriant po vieną balsą iš kiekvieno fakulteto. Suskaičiavus balsus, paaiškėjo, kad Dominykas Tvaska surinko visus galimus balsus iš 10 esamų VGTU fakultetų.

P.S. Kviečiu šiandien studentą prie lentos, o jis sako:

- Neisiu.

- Eikit, - sakau - aš čia viršininkas.

- Ne, - sako jis - ne jūs.

Ir ką tu jam - seniūnas!

Iš kolegės dėstytojos laiško:

Dėstytojų darbą vertina studentai.

Taigi, turime Prezidentą.

Kostiumuotą ir su kaklaryšiu.

Studentai šitaip nesirėdo.

Prezidentas.

Šiemet VGTU SA naujo prezidento pareigoms užimti kandidatūrą pateikė vienas atstovas.

Na, gūglinkit tai patys: "tvaska", aš čia "ne prie ko":)

Jei nežinot, tai pasidomėkit, kokią įtaką Lietuvos Respublikoje universitetų valdyme turi studentų atstovas!

Taigi va:

tvaskė́ti, tvãska, -ė́jo intr. Jn, DŽ, NdŽ, KŽ 1. SD16,74,137, Sut, N, Š, Rtr, Ds spinduliuoti, švytėti, žėrėti: Kas gi ten už miško žiba, tvaska, ištiško? A.Strazd. Veizėdamas ant dangaus, teip gražio, tvaskančio ir giedro Jzm.  | prk.: Akys Viešpaties tol labiaus žibančios yra ir tvaskančios negi saulė SPI19. Ir tvaska naujo rytmečio pašvaistė, ji tavo galvą kaišo spinduliam B.Braz.  ǁ atspindėti šviesą, blizgėti, žėrėti: Žiba tvaska šoblytelė Kos229(An). Šukė tvãska prieš saulę Pnd.Dantes auksu tik tvãska Vrn. Brangakmeniai tvaska ugnimi rš. Ižvydęs Petras šventas labai žibantį ir tvaskantį tą žemčiūgą, per mažą plyšelį sau parodytą, prašuko SPII27. O to ponaičio [šautuvas] tvãska, blizga – sidabrinis Ob. Ant pirštelių žiedeliai žibėjo, ant kaklelio perleliai tvaskėjo (d.) Žln. Žiba gi, tvaska tikro tėvelio aukso sidabrelis LMD(S.Dauk). Jau netvaska aukso žiedas an mano pirštelių KrvD210. Žiba tvãska aukso kilpelės, pajuosty šoblelė JT279.  ǁ atspindint šviesą mirguliuoti: Mano šilkinėlė tik tvaska prieš saulę Kair. Karaliūčios rūbai tik mirga, tvãska (ps.) Sdk. Žiba tvaska vainikėlis ant mano galvelės TDrIV42(Vlk). An pirštelių žiedeliai žibėjo, an petelių kasnykai tvaskėjo LTR. Priešais tvaskėjo mėlyna ir ramutėlė jūra rš.  ǁ Pv prk. puikiai atrodyti (apibūdinant gražumą, tvarką, prašmatnumą ir pan.): Tvaska kalnierius, o marškiniai stori J. Namelių gražybė, vidun inejau, tai tik tvãska Slk. Arkliai, būdavo, net tvãska Pnd.Arklio nugarokaulis kai piela, o važiuoja lineikoj – nat tvãska Ktk. Par penkiolika dvidešim minučių – tvãska (sutvarkyti namai) Žl. Cementuoti laiptai, koridorius – viskas tvaska Šlč. Sulaiko mus žibąs tvaską̃s karininkas rš. Obelys žydi, tvãska Dglš. Gražu žiūrėt į dobilus, tvãska visas laukas Srv.Rugiažiedžiukai kad jau tvãska! Pc. 2. Kos255, NdŽ, Rod tvyksčioti, plyksčioti; pleškėti: Ugnis tvaska, kad didė liepsna J. Tvaskė́k, žaibeli, trenk, perkūnėli, užmušk piktą vyrelį JD1524. Liepsna kuo didesniai dar aukštyn tvaskėjusi S.Dauk.Ugnis šventa, ąžuolo medžiais kurstoma, paškėdama tvaskėjo S.Dauk. 3. plakti, plastėti: Širdis tvãska mun Vdk. Užkaito pačios kakta, ausyse ūžė, rankos kojos drebėjo, širdis plyšo, tvaskėjo Žem. 4. pulsuoti, tvinkčioti: Mūsų kraujas dar neužšalęs, kad vis sparčiau pradeda tvaskėti ir mušti po visas gyslas TS1899,1. Širdies gysla tvaska, plasta J.  | prk.: Tvaska nauja gyvybė B.Braz. 5. [K], DŽ1, KŽ, Up triukšmingai kalbėti, plepėti: Girtas tvaska, kad negali susikalbėti J. Tik ravėk ravėk čia netvaskė́jusi! Žgč. įsitvaskė́ti, įsi̇̀tvaska, -ė́jo; Ser įsileisti tvyksčioti, plyksčioti. ištvaskė́ti, i̇̀štvaska, -ė́jo 1. intr. Š, KŽ kurį laiką tvaskėti, blizgėti, žibėti. 2. intr. Ser kurį laiką tvyksčioti, plyksčioti. 3. tr. išplepėti, išpliaukšti: Tik jūs jai neištvaskė́kit, ką aš jums papasakojau Trg. nutvaskė́ti, nùtvaska, -ė́jo intr. 1. imti tvaskėti, blizgėti, žibėti: O jei aš teksiu jaunam berneliu[i], kad tu, laškele, aukseliu nutvaskė́tai (d.) Vlk. 2. Ser tvyksčiojant, plyksčiojant nueiti (apie žaibą). patvaskė́ti, pàtvaska, -ė́jo intr. 1. NdŽ kurį laiką tvaskėti, blizgėti, žibėti. 2. Ser kurį laiką tvyksčioti, plyksčioti. 3. sudegti: Namai patvaskė́jo NdŽ. 4. NdŽ, FrnW kurį laiką plepėti. sutvaskė́ti, sùtvaska, -ė́jo intr. NdŽ 1. Š imti tvaskėti, blizgėti, žibėti: Sutvaskėjo žiedas, net, rodos, kambaryje nušvito A.Vencl.Saulėleidžiai sutvaska raudonai I.Šein. 2. Ser sutvyksčioti, suplyksčioti: Mažoji liepsnelė vėl sutvaskėdavo savo ropėje J.Balt. 3. NdŽ, Rs žr. sutvaksėti 1: Širdis sutvaskėjo gyvai, maloni šiluma palietė jo veidą A.Vaičiul. 4. imti pulsuoti, tvinkčioti: Jaunoj Lukošiaus krūtinėj sutvaskėjo kraujas greičiau ir linksmiau I.Simon.