×kañtaras
(l. kantar) sm. (1)
1. apynasris, brizgilas: Uždėk bėriui kañtarą Stk. Užmauk kañtarą ir vesk arklį pievon pririšt Nmn. Arklys nutraukė kañtarą Lzd. Kañtarą numauk, uždėk kamanas Krn. 2. pavadis: Pririšk už kantaro Jnšk. Beardamas pamečiau kantarą Mrk.
Pametei?
O tas, su kantaru, ar labai nuliūdo?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą