Šiandien paskelbtas Kovo 11-sios Akto signataro Zigmo Vaišvilos rašinys išprovokavo šį tinklaraščio įrašą.
Kodėl tokie dvigubi standartai?
The Deir Yassin massacre took place on April 9, 1948, when around 120 fighters from the Zionist paramilitary groups Irgun and Lehi killed hundreds of Palestinian Arabs in Deir Yassin, a village of roughly 600 people near Jerusalem. The assault occurred as Jewish militia sought to relieve the blockade of Jerusalem during the civil war that preceded the end of British rule in Palestine.[1]
David Ben-Gurion (/bɛn ˈɡʊəriən/ ben GOOR-ee-ən; Hebrew: דָּוִד בֶּן-גּוּרִיּוֹן [daˈvid ben ɡuʁˈjon] (listen); born David Grün; 16 October 1886 – 1 December 1973) was the primary national founder of the State of Israel and the first Prime Minister of Israel.
Davidas Ben Gurionas (tikroji pavardė – Davidas Grynas, 1886 m. spalio 16 d. Plonske, Lenkija – 1973 m. gruodžio 1 d. Sde Bokere, Izraelis) – teisininkas, Izraelio politinis veikėjas, pirmasis Izraelio valstybės Ministras pirmininkas.
Israeli historian Benny Morris has written of the massacres of Palestinian Arabs in 1948, and has stated that Ben-Gurion "covered up for the officers who did the massacres."[51]
Ari Shavit' Survival of the fittest,' Haaretz 8 January 2004:"The worst cases were Saliha (70–80 killed), Deir Yassin (100–110), Lod (250), Dawayima(hundreds) and perhaps Abu Shusha (70). There is no unequivocal proof of a large-scale massacre at Tantura, but war crimes were perpetrated there. At Jaffa there was a massacre about which nothing had been known until now. The same at Arab al Muwassi, in the north. About half of the acts of massacre were part of Operation Hiram [in the north, in October 1948]: at Safsaf, Saliha, Jish, Eilaboun, Arab al Muwasi, Deir al Asad, Majdal Krum, Sasa. In Operation Hiram there was a unusually high concentration of executions of people against a wall or next to a well in an orderly fashion.That can't be chance. It's a pattern. Apparently, various officers who took part in the operation understood that the expulsion order they received permitted them to do these deeds in order to encourage the population to take to the roads. The fact is that no one was punished for these acts of murder. Ben-Gurion silenced the matter. He covered up for the officers who did the massacres."
Menachem Begin
(Hebrew: מְנַחֵם בֵּגִין Menaḥem Begin (listen (help·info)); Polish: Mieczysław Biegun; Russian: Менахем Вольфович Бегин Menakhem Volfovich Begin; 16 August 1913 – 9 March 1992) was an Israeli politician, founder of Likud and the sixth Prime Minister of Israel. Before the creation of the state of Israel, he was the leader of the Zionist militant group Irgun,
the Revisionist breakaway from the larger Jewish paramilitary organization Haganah. He proclaimed a revolt, on 1 February 1944, against the British mandatory government, which was opposed by the Jewish Agency. As head of the Irgun, he targeted the British in Palestine.[1] Later, the Irgun fought the Arabs during the 1947–48 Civil War in Mandatory Palestine.
Yitzhak Shamir
(Hebrew: יצחק שמיר, listen (help·info); born Yitzhak Yezernitsky; October 22, 1915 – June 30, 2012) was an Israeli politician and the seventh Prime Minister of Israel, serving two terms, 1983–84 and 1986–1992.[1] Before the establishment of the state of Israel, Shamir was a leader of the Zionist militant group Lehi.
Ar teko girdėti, kad Izraelyje kas nors iš žydų bent bandytų taip elgtis su šiais trimis Izraelio politikais, šitaip "pasižymėjusiais" Palestinoje, kurioje žydai tuo metu tebuvo nacionalinė mažuma, kaip mes, lietuviai, šiandien leidžiam Lietuvoj elgtis su Kaziu Škirpa ir Generolu Vėtra, Vokietijos okupuotoje Lietuvoje kovojusiais dėl Lietuvos?
Gal iš dviejų gatvių viena paverstų/paverstos ir Vokiečių vardu pavadintos ir dabar taip vadinamos gatvės, esą, skyrusios du Vilniaus getus, istorija padės mums atsipeikėti?
Juk būtent šio/šių Vilniaus geto/getų likvidavimo/ų 1943 metų (ne 1944 liepą, kai, frontui artėjant, buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai) rugsėjo 23-24 dienomis viena iš dienų, o būtent pirmoji, rugsėjo 23-ji, Lietuvos Atkuriamuoju Seimu dabar vadinamos LTSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku paskelbta Lietuvos žydų genocido diena, nors 1943 metais Vokietijos II Pasaulinio karo metu valdomame, o nuo 1919 metų balandžio iki 1939 metų rugsėjo Lenkijos okupuotame Vilniuje (Vokietijos okupacinė kariuomenė Vilniun įžengė 1941 metų birželį) tebuvo vos keli procentai lietuvių.
Beje, lenkai dėl žydų genocido II Pasaulinio karo metų Vokietijos okupuotoje Lenkijoje kaltės neprisiėmė.
O Vokiečių gatvė/ės, kaip matome anų laikų nuotraukose, buvo sėte nusėta/os visai ne vokiečių, o žydų krautuvėlėmis.
Užtat dabar Rugsėjo 22-ąją, Rudens lygiadienio, Saulės mūšio ir Baltų vienybės dieną, mūsų Lietuvos valdžia Seime "barstosi galvas pelenais" dėl Lietuvos žydų genocido, nors litvakų pasaulyje šiandien bene daugiau negu lietuvių, ir jie grįžta į Lietuvą, šimtais kas mėnesį gaudami Lietuvos pasus, kai lietuviai iš tokios Lietuvos bėga, bėga tūkstančiais.
Atsikvošėkime!
Šalom.
Į abi šalis prožektorium pašviesti galima - ir į Lietuvą, ir į Izraelį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą