KoronaRegėjimas

Aš nesakysiu, kas žudė Europos senolius, aš tik paaiškinsiu kaip.

Mane visada stebindavo žmonių aklumas. Ne tas aklumas kuomet jie negali matyti, o tas aklumas, kuomet žiūrėdami jie nesugeba savo smegenyse sudėti akivaizdžių dalykų į loginę grandinę ir rasti teisingą paaiškinimą reiškiniams.

Kristus savo mokinius moko: "Jie žiūrėdami nematys ir klausydami negirdės".

Man visada atrodė, kad aš žmonėms tiesiog rodau akivaizdžius dalykus ir jie suvokia, bet realybėje tik po laiko dažnai manęs klausdavo, o iš kur tu žinojai, kad bus būtent taip? Pasirodo jie tik linksėjo galvomis, netikėdami tuo ką aš jiems pasakoju. Tik su laiku aš supratau, kad žmonės tikrai nemato.

Daugeliui atrodo, jog, kuo daugiau jis surinks informacijos, tuo jis bus protingesnis. Tikėdami posakiu "kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį". Realybėje informacijos gausa jokių preferencijų neduoda, jeigu nėra tų, kas sugeba ją analizuoti ir daryti teisingas išvadas. Gausios informacijos nešiotojas tampa tiesiog informaciniu šiukšlynu. Būtent tokius šiukšlynus ruošia visi šiuolaikiniai universitetai. To neįmanoma išmokti, tai yra Dievo dovana. Būtent todėl senovėje pranašai ir buvo vadinami REGĖTOJAIS. Nes tu matai tai, ko kiti žiūrėdami nepastebi, nors tavo manymu, tai akivaizdu.

Tik ta visuomenė yra galinga, kurioje yra regėtojai. Biblinis pavyzdys yra senovės Izraelis. Ši valstybė tik tada būdavo galios viršūnėje, kada klausydavo pranašų ir laikė juos pagarboje (pav. Eliziejaus laikais). O tuomet kai pradėdavo pasitikėti mokytais ir gerai išlavintais vyrais (panašiais į Bilą Geitsą), o pranašus vaikė ir niekino, valstybė žlugdavo ir jos elitas būdavo žiauriai išnaikinamas, paliekant tik prasčiokus, kuriuos perorientuodavo naujų ponų tarnystei (pav. Jeremijo laikais).

Tai va, grįžtant prie temos. Kai tik prasidėjo visa ši koronoafera, man ji pasirodė tokia akivaizdžiai kvaila, jog tik visiški infantilai galėtų ją tikėti. Pasirodo socialiniai tinklai ir žiniasklaida padarė didžiąją dalį mūsų bendruomenės infantilais. Nes tikėjimas akivaizdžiomis manipuliacijomis ir panika buvo tokie visaapimantys, jog aš net pasimečiau. Pabandžiau kalbėtis su artimaisiais Lietuvoje. Buvau iškarto apšauktas "sąmokslo teorijų tamsuoliu su praplautomis smegenimis" - "eik garink actą ir folgos kepurę nešiok". "Mes nenorime būti pajungti prie dirbtinio kvėpavimo aparatų, todėl kuo greičiau antsnukį, nuo visų užsidaryti ir viską dezinfekuoti".

Prisiminkite kokie buvo pradžioje pagrindiniai žiniasklaidos pranešimai. "Tūkstančiai sergančių, neužtenka dirbtinio kvėpavimo aparatų". Kažkokie verkiantys praktikantai (man tai buvo keisčiausia - ne gydytojai, o praktikantai) kūkčiodami kalbėjo per televizijas ir straipsniuose, jog dirbtinio kvėpavimo aparatų trūksta, todėl jie privalo daryti sprendimus, kam gyventi, o kam ne. Daugelis valstybių politikų pradėjo reikalauti gaminti dirbtinio kvėpavimo aparatus šalių gamyklose, perorientuojant esamas gamybas. Prasidėjo tąsymasis, šių aparatų konfiskavimai pasieniuose ir pan. Niujorko meras, gavęs 400 dirbtinio kvėpavimo aparatų rėkė, kad jam reikia 30 000. Viso pasaulio sveikatos apsaugos sistemos pradėjo karštligiškai supirkinėti ir užsakinėti tuos aparatus.

Matydamas šią bakchanalija. aš vis laukiau, kada gi normalūs gydytojai pasisakys apie šį siaubingą gydymo metodą. Bet visur tvyrojo vien tik šauksmai apie dirbtinio kvėpavimo aparatų stygių. Visus sergančius koronovirusu buvo stengiamasi kuo greičiau pajungti prie aparato, tokiu būdu juos "gelbėjant". Girdėjosi šauksmai jog reikės šimtų tūkstančių tų aparatų. Man keisčiausia buvo tai, jog žmonės net nesuvokė ką reiškia šie aparatai ir jų funkcija. Pajungiant prie šio aparato, žmogus įvedamas į dirbtinę komą ir aparatas už jį kvėpuoja. Tai labai pavojinga ir visada turi didelių komplikacijų. Daugeliui atrodė jog čia panašiai kaip deguonies kaukė. Dar labiau mane nustebino tai, jog Lietuvoje anesteziologus pradėjo išvarinėti iš ligoninių namo mokant prastovas. Kas čia dabar? Prijungimo prie dirbtinio kvėpavimo aparato viena iš pagrindinių funkcijų yra anesteziologo darbas, įvesti ir išvesti iš dirbtinos komos. Išvaro prastovom specialistus, tuo metu kai ruošiamasi pirkti tūkstančius aparatų. Išvarant specialistus, pradėjo masiškai ruošti kažkokius savanorius, praktikantus dirbti su šiais aparatais (pav. Niujorke būtent savanoriai buvo intensyviai apmokomi dirbti su šia neįtikėtinai sudėtinga technika, apie tai buvo didžiuliai straipsniai lietuvos ryte pavadinimu "reportažai iš pragaro"

kuriuose lietuvė praktikantė pasakojo apie savo intensyvius kursus).

Tada neapsikentęs aš tiesiog parašiau straipsnį "Kaip pasiekti mirštamumo rodiklius, jei virusas beveik nekenksmingas? Numatyti privalomą gydymo algoritmą - plaučių ventiliavimu." Kuriame tiesiog išdėčiau visuotinai žinomus aktus apie šių aparatų naudojimo komplikacijas (beje lietuvių kalba apie dirbtinio kvėpavimo aparatų komplikacijas visiškai neradau niekur, todėl teko užsiimti specifinių terminų vertimu). Ir nors mano tekstus leidžia sau viešinti tik oficiozų niekinami "Laisvas laikraštis" "Ldiena" "20 min" ir dar keli nedideli portalai, bet šis straipsnis sukėlė sprogimą. Per kelias dienas vien "Ldienos" tinklapyje jį peržiūrėjo daugiau nei 25 tūkstančiai žmonių. Vien tik lietuviškame feisbuko segmente pasidalino apie 4 tūkstančius kartų. Jo tolesnis dalinimasis buvo užblokuotas delfi pastangomis, nes jie nustatinėja feisbukui ar naujiena yra melaginga ar ne. Ir nors nė vieno iš mano straipsnyje nurodytų faktų nenuneigė, bet paskelbė jog naujiena melaginga ir pradėjo ją blokuoti visur. Visa laimė, kad žmonės sureagavo ir informacija pasklido ne tik Lietuvoje. Būtent po šio straipsnio - lyg burtininko lazdele mostelėjus - visa žiniasklaida ir politikai nutilo dėl tūkstančių dirbtinio kvėpavimo aparatų pirkimų, jų gaminimo savo šalyse ir pradėjo teisintis jog nieko specialiai nepajunginėja, o tik sunkiausius ligonius, kurie nebegali patys kvėpuoti.

Kada pagrindinis žmonių žudymo įrankis - dirbtinio kvėpavimo aparato masinis naudojimas buvo paviešintas, pasaulinės aferos įpūtėjams nebeliko nieko kito, kaip pradėti lengvinti karantiną. Nes numatyto mirusiųjų skaičiaus be šio aparato pasiekti neįmanoma. Tiesiog atkreipkite dėmesį į tai, jog mirusieji nuo koronoviruso gydymo aparatu (bent jau Italijoje ir Ispanijoje) yra kremuojami, tokiu būdu paslepiant nusikaltimo pėdsakus.

O apie tai, kad "tik tuos ligonius jungdavo prie dirbtinio kvėpavimo aparatų, kuriems buvo sunku kvėpuoti", tiesiog prisiminkite savo bočelius. Jei žmogus senas ir jam praneša kokią nors negerą naujieną, kokia jo reakcija? Jis pradeda smarkiai kvėpuoti, net dūsti. Man ne kartą teko matyti tokias scenas, dėl nelabai blogų naujienų. O dabar įsivaizduokite seną sergantį žmogų, kuriam praneša jog jis yra užkrėstas MIRTINU KORONO VIRUSU. Ir tada pabandykite jį nuraminti. Iš to streso jis, aišku, pradės dusti. Tada pajungimas prie aparato, praktikantų desperatiški bandymai viską atlikti teisingai ir, kaip išdava, didelis mirtingumas.

Viskas makiaveliškai ciniška ir elementaru. Nenaudingųjų populiacija mažėja, valdžios galia auga, išgąsdinti vergai dirba už vakcinas ir antsnukius.

Kodėl jie taip elgiasi? Kad suprastumėte kaip mąsto valstybės biurokratas, siūlau jums labai seną ir tam tikra prasme etaloninę istoriją apie biurokratų veikimo principus ginant ir kuriant savo "duonos su sviestu uždirbimo rinką".

Tai beveik dviejų šimtų metų senumo tikras tyrimas kurį aprašė Rusijos Caro valdininkas, specialiems pavedimams, tikrasis valstybės patarėjas (действительный статский советник) Pavelas Ivanovičius Melnikovas (kuris pasirašinėjo Andrėjaus Pečiorskio slapyvardžiu) dilogijoje "Miškuose" (В лесах).

19 amžiaus pradžioje Caras Nikolajus Pirmasis sukūrė specialią tarnybą kovai su arklių vagystėmis. Į kiekvieną guberniją buvo paskiriamas specialus komisaras kovai su šiuo baisiu blogiu. Rusija didelė ir jeigu europinėje jos dalyje buvo didelės problemos su arkliavagiais, tai didžiuliuose užvolgės miškuose arkliavagių nebuvo iš viso. Įsivaizduojate kokioje padėtyje atsidūrė ten paskirtas komisaras. Arklių vagysčių ten nebuvo niekada, o komisaras kovai su arkliavagiais yra. Pas komisarą puikus atlyginimas, tarnybinis transportas (arklių trojkė su skambaliukais, kad prasčiokai išgirdę jog važiuoja ypatingas asmuo, lenktųsi) namas, tarnai ir tarnybos finansavimas. Kas metai į Sankt Peterburgą reikėjo siųsti ataskaitą apie atliktą darbą, o ką rašyti? Arklių pavogta 0, arkliavagių sulaikyta 0, grąžinta arklių teisėtiems savininkams 0. Kam ta tarnyba reikalinga? Ir, be abejo, protingam valdininkui šauna vienintelė išganinga mintis: jei nėra problemų jas reikia sukurti. Bet pačiam organizuoti nusikalstamą susivienijimą yra pavojinga, todėl protingas vyras išvyksta į komandiruote po tas Rusijos vietas kurių kalėjimuose pilna arkliavagių. Ten jis pradeda atvedinėti nusikaltėlius į doros kelią. Veda šiems žmonėms paskaitas apie tai kokie jie negeri ir kaip jie blogai elgiasi, o va jo gubernijoje gyvena puikūs žmonės. Jokių vagysčių, arkliai laisvai net nesaugomi ganosi ir niekas jų neliečia.

Kaip jūs manote po tokių bandymų sugėdinti arkliavagius kokias išvadas ir tolesnius gyvenimo planus pradėjo kurti recidyvistai? Teisingai. Nutarė vykti į Užvolgę ir ten tuojau pat pradėjo kilti pavogtų ir surastų arklių statistika. Valio! Valdininkas ir jo tarnyba yra reikalingi, duonai su sviestu uždirbo.

Viskam paaiškėjus vienintelė nuobauda tokiam biurokratui yra atstatydinimas ir pravardė žioplys. Nors realybėje tai nusikaltėlis, kuris pridarė baisių rūpesčių niekuo dėtiems žmonėms vardan savo sočios valdininkiškos duonos.

Pabaigai šiek tiek lyrikos apie tuos, besirūpinančius mūsų gerove ir sveikata valstybės tranus:

Viskas mums leista, niekas netrukdo.

Nieko nevertas, tuščias pasaulis,
Graužia akis menkystėlių apgaulės.
Grožis parduotas, teisės nupirktos,
Vien nenuoširdžios, šypsenos piktos.
Akys už akį, dantys už dantį,
Vienas vertybė, kitas bevertis.
Noriu - vagiu, arba noriu - meluoju,
Noriu - šaukiu, arba, kaip šuva - loju.
Baimė ir laimė, džiaugsmas ir skausmas,
Niekas ne tikra, vien tuščias gausmas.
Pamatus ardo, tie kas turi valdyti,
Mano, jog stogą išmokys skraidyti.
Viskas mums leista, niekas netrukdo,
Tad - žūkit kvailystei, sprinkit nuo šūdo...

p.s. Ačiū Dievui aš gyvenu dabar karalystėje, kur virš valstybės tranų yra priežiūrą t.y. kilmingųjų luomas ir karališka valdžia. Be abejo ir čia, kaip ir visame pasaulyje biznio planas yra įgyvendinamas, bet skirtumas kaip elgiamasi su žmonėmis karalystėje ir kaip visokiose papuasų policiniuose konclageriuose - tiesiog pritrenkiantis.

Su meilę ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka