KoLektyvinė Koronos Baimė

Ištisą šimtmetį neregėtas pandemijos, jau keletą mėnesių purtančios pasaulį, mastas, regis, yra pakankamas pagrindas apmąstyti su šiuo reiškiniu susijusius tiesioginius bei šalutinius procesus. Turiu galvoje ne tik ir ne tiek mirtingumo statistiką ar tai, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, pati sveikatos apsaugos sistema vos nepatyrė griūties, bet ir pačius esmingiausius šio globalaus sukrėtimo socialinius, ekonominius, kultūrinius padarinius. Deja, nelaimei užklupus, savo įžvalgomis pasidalijo vos keli Europos filosofai, rimtesnių, labiau argumentuotų svarstymų kol kas trūksta.

Mūsų krašte, koronaviruso paliestame palyginti ne taip skaudžiai, kol kas irgi tvyro keistoka tyla, nors nerimo ir baimės per neįprastai užsitęsusią keleto mėnesių pauzę patirta nemažai. Derėtų bent jau pasvarstyti, kodėl pandemijos kontrolei buvo pasirinkti metodai, labiau primenantys aistrą „disciplinuoti ir bausti“, kadaise skrupulingai išnarstytą Michelio Foucault, o ne valdžios siekį ramiai, racionaliai, argumentuotai bendrauti su piliečiais.

Raudona rodykle pažymėjau atsakymą,

DABAR, BŪTENT DABAR, BESIGALUOJANT JIEMS, PALŪKANINIAMS PINIGAMS, SAVO AGONIJĄ SLEPIANTIEMS PO COVID-19 SKRAISTE, GALIM IR PRIVALOM ATSIGAUTI!