Pasaulio valdymas

Google: Valdžia Yra Nugalėjęs Organizuotas Nusikalstamumas.

power (n.)
c.1300, from Anglo-Fr. pouair, O.Fr. povoir, noun use of the infinitive in O.Fr., "to be able," earlier podir (842), from V.L. *potere, from L. potis "powerful" (see potent).

Kai kam tik potere ir beliko...

põteriai (l. pacierz) sm. pl. (1)
1. R, K bažn. atmintinai kalbamos tam tikros maldos: Moma tik moka põterius kalbėt Šlčn. Ana, besižaimodama su vyru, põterius užmiršo J. Dabar põterių jau nepripažindo Grv. Kai pasiūgėjau, moma verpdama põterių mokė Lb. Põterių, kaip krikščionims reik, skaityt užsimiršo K.Donel. Atsisėdo ir, palenkęs galvą, pradėjo kalbėti poterius J.Bil. Neįdomūs jam tie poteriai, nuobodūs, nenorėtų Antanukas jų kalbėti. Bet ką padarysi, kad senelė liepia V.Krėv. Pamišo ir poteriai, kai ėmė visi juoktis Alk. Pabiro (liko nebaigti) tavo põteriai Lp. Kad man tie põteriai kažin kur laksto (išsiblaškęs) Pn. Rytmetiniai põteriai NdŽ. Aš už savo motynėlę sukalbėsiu poterėlius NS1313. | prk.: Katinas murma, poterius kalba, barakatinuoja Ds. ^ Moka kaip poterius (labai gerai) Trgn. Beria kaip põterius (sklandžiai, greitai kalba) Ds. Bamba kaip ubagas poterius KrvP(Vrn). Daugiau põterių, nei duonos (daug vargo, prašinėjimo, maža naudos) Drsk. Pasakei, padarei, ir amen põteriam (baigta, viskas) Ut. Duonos ir ubagui veltui neduoda, tik už poterius KrvP(Mrk). Ubago poteriai kaip vilko pasnykas LTR(Rz). Poteriai ne kleckai – nesurugs Pn, Jnš. Iš poterių košės nevirsi PPr114. Eketėn patekęs, poterius pamiršo KrvP(Mlt). Prievarta į bažnyčią įvarytas, poterių nekalba LTR(Vlkv). Kur du jauni, ten poterių nekalba PPr98. ║ meldimosi laikas: Põterių skambinti NdŽ. ║ R malda „Tėve mūsų“.
2. jaunųjų sutartuvės, užsakų padavimas: Jiedu jau ir põterių, rodos, buvo Up. Stasys su Mare važinėj[o] subatoj an põterių Alv. Vargau, vargau, kolei išsivedžiau ant poterių Žem.
3. Ar laidotuvių vaišės su maldomis už mirusį: Pačioj darbymetėj mirė – kada tu čia kelsi põterius Srv. Per põterius gero alaus iš pradžių neduoda, tik į galą Srv.
4. prk. barimas: Perveikė jau man: kasdien põteriai ir põteriai Ktk. Įkyrėjo ji man lig kaklui savo draudimu: kur užtruksi, jau ir poteriai Vaižg. Dėdė tai davė man põterių! Mrc. Kai atsikels [duktė], aš jai duosiu põterių! Skr. Tenai do duos põterių, kai nueisi Slm.
5. kalba, prakalba, oracija: Kad anie (kviesliai) jau įeis pri to, kur norės kviest, tai pradės poterius skaityt. Po poterių duos kviesliams valgyt ir šnapso gert TDrVII145.
6. Lex22, Q113, CI433 karoliai: Mūsų mergos nešioja põterius Slk. Põterius užsided' an kaklo Švnč. Pas mus mergaitės visada põterius nešiojo Rud. Tėvas kasė duobę ir surado kaulus su žalvariniais põteriais Eiš. Dabar vėl išejo mada põterius kabintis Vžns. Nei ant kaklo perlų poterėliai, ani ant rankelių auksiniai žiedeliai LTR(Skm). ║ N, K rožančius.
7. tam tikri meldžiantis žydų vartojami daiktai: Žydų põteriai NdŽ.
8. gaidžio ar vištos pakabučiai, pakarūklai: Vištos põteriai pajuodę Švnč.
◊ põterius kalbė́ti bambėti, priekaištauti: Neisu gyventi: rytą atsikėlusi põterius kal̃ba Krš.
šuñs põteriai barniai, tauškalai: Kasdien tu man kalbi šùnio põterius Trgn. Kam man šùnio põterių klausyt! Ktk. Tylėk, vis tiek iš tų tavo šuñs põterių nieko neišeis Grš.
vélnio põteriai Skr menk. kortos.
vil̃ko põteriai
1. tam tikram atvejui pritaikyti pasakymai, juokavimai: Muno mama visokių vil̃ko põterių žino Dr.
2. kerai, burtai: Ana moka vil̃ko põterius, t. y. žavėti J.
žỹdo põteriai toks iš karklo žievės nupintas žaislas: Nupink man žỹdo põterius Rtn.

potent
c.1500, from L. potentem (nom. potens) "powerful," prp. of *potere "be powerful," from potis "powerful, able, capable" (cognate with Skt. patih "master, husband," Gk. posis, Lith. patis "husband"). Meaning "having sexual power" is first recorded 1899.

Baltų mitologijoje esama teonimų, kuriuose įžvelgiame tėvo, sutuoktinio, vyro reikšmę turinčią šaknį pat-. Tai Žemėpatis, lietuvių žemės dievas, globojantis ūkį ir namus, Dimstipatis, lietuvių namų ir ugnies dievas, Vėjopatis, lietuvių vėjo dievas, Rauguzemapatis, lietuvių raugo dievas. Šių dievavardžių dėmuo -patis sietinas su žodžiu pats, kuris lietuvių kalboje vartojamas ne tik kaip įvardis, bet ir kaip daiktavardis, reiškiantis būtent vyrą, sutuoktinį (atitinkamai pati ‘žmona’; beje, Žemyna galėjo būti pavadinta Zemes pati).

Kai geras pats, gera pati, tai gražiai i gyvena.

O čia...

Valdžia yra nugalėjęs organizuotas nusikalstamumas.