Jie sakė, kad neša tikrąjį tikėjimą, Šventosios Romos vardu.
O iš tikrųjų ėjo žudyti ir grobti.
Ėjo pavergti.
Žalgiris tai puikiai įrodo - mūsų pusė kovojo už laisvę, prieš užpuolikus, prieš bjaurius atėjūnus.
Žalgirį šiandien teminėjo Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Moldovos vadovai.
Ir Kryžiuočių ordino didysis magistras.
Jei vokiečių paklausit apie Žalgirį-Griunvaldą, retas jų bus apie jį girdėjęs. Nes tą mūšį jiems, vokiečiams, vadina Tanenbergo mūšiu. Matyt, neužilgo koks mokytesnis vokietis ims aiškinti, kad nemokyti lietuviai, aplamai, supainiojo Grünfelde su Grunwald ir klaidingai išsivertė tikrąjį - o tikrasis, be abejo, vokiškas - pavadinimą.
Ar keisime tada "Žalgirį" į "Žalialaukį"?
Kad Kunigą mums vokiečiai paskolino, juk sutinkame, tiesa?
Įsileidom kunigą božnicon, Kunigą pamiršom.
Pakaks mums ir kunigaikščių?
Kuklumas - gerai, bet kam leidžiamės mulkinami?
Kam čia galva perkaito, kad parašė tokį pavadinimą?
Kieno agresija ir prieš ką?
Kaip ten nutiko, kad Vokiečių ordinas buvo įkurtas dabartinio Izraelio žemėse, Akroje?
Nuo kada ten vokiečių žemė?
Kodėl mūsų puolikus, Šventąją Romos Imperiją, Žalgirio mūšio minėjime, vykstančiame didžiai demokratiškoje Europoje, Šventosios Romos Imperijos teisių ir pareigų tiesioginėje paveldėtojoje, teatstovauja simboliškai besančio Kryžiuočių ordino didysis magistras gerai pažįstama mums Platerio pavarde?
Eyjafjallajökull šiandien juk nerūksta, netrukdo atvykti tikriesiems mūsų priešų Žalgirio mūšyje teisių perėmėjams.
Ir be vulkano pakanka dūmų mūsų visų sąvimonėje?
Kodėl pasitikime XI amžiaus pradžios Kvedlinburgo neišlikusių analų XV amžiaus nuorašu, atseit, pirmąsyk paminėjusiu Lietuvos, kaipo žudikų krašto, vardą, bet nepasitikime, tarkim, suomiais, ugrofinais?
Kas ir kodėl, po perkūnais, pervadino ugrofinus finougrais?
Paklausykit, kaip jie, suomiai, dabar jau finougrai, bet, kaip ir anksčiau - nuo Uralo, taria Lietuvos vardą.
O šitaip vadina karalių.
Gal dėl to pasitikim tuo XV amžiaus nuorašu, kad faktinėj priešo sostinėj jisai darytas?
Ar kad labai geras notaras jį padarė?
Ar dėl to, kad notaras - iš ten pat, iš kur banknotas?
Žalgirio mūšyje abiejose pusėse lietuviškai šnekėjo - pavergtieji prūsai nebe mūsų pusėje buvo.
Beje, pažiūrėkit, ką "reikalų žinovai" apie prūsus jaunimui pasakoja.
Nesibaigė Žalgiris.
Tebesitęsia.
Bažnyčia tada kryžiuočiams davė tik vėliavą, o priekin juos, kryžiokus, varė gobšumas ir pinigai.
Ir dabar mus bando pavergti tie patys - tie, kas valdo pinigus, pinigų procesą.
Toks mūsų šiandienos Žalgiris.
Žiūrėkim, nepralaimėkim šįsyk.
2010-07-15
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą