Do We?

Higher standing:

- Do you under stand?

Do you?

supràsti
1. tr., intr. Lz, Knt pagauti, suvokti prasmę: Anies sùpranta lietuviškai Aps. Ana suprañta i lietuviškai, ale nekalba Smal. Čia mūs šalis sùpranta ir lenkiškai, ir gudiškai Dv. Ak, žiūrėk, ir tamsta jau besuprantąs lietuviškai I.Simon. Gal ana suprañta viską, tik kalbėt negalia Ob. Aš visa suprantù, tik kalbėt gerai nemoku Pb. Ana švaba, negalia supràsti J. Lapės žodžių nė praste nesuprato rš. Ilgai nekalbėk – trumpi žodžiai suprantamesni KrvP(Mrk). Painu giedoti, kad yra žodžiai nesuprantami J. To prilyginimo nesuprantate? O kaip kitus prilyginimus suprasite? Ch1Mr4,13. Gryna lietuviška kalba ir lipšnesnė, ir suprastinesnė mūsų žmonėms A1884,147. Ne stebuklas, jog nū nesuprãto apaštalai, ką jiemus kadang ... bylojo DP211.
suprañtamai adv.: Kalbi nesuprañtamai J. Suprañtamai išaiškinti, šnekėti, pasakyti, atsiliepti LKGII519. Suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš. suprañtančiai adv.: Pasakė visiem suprañtančiai Ds. suprastinaĩ adv. J; SD268, Q242: Išplėčiau ausis, kad vislab suprastinai galėčiau girdėti rš. Suprastinai rašyk, adant kiekvienas žmogus skaityt ir išmanyt galėtų tas knygas SPI18. suprastesniai adv.: Kaip suprastesniai apie tą gal kas kitsai pasakyti? IM1851,36. ║ refl. susikalbėti: Buvo be galo sunku su tuo Prūsų lietuviu dėl jo tarmės susiprasti Pt. Aš su jais teturiu gešefto reikalus, tai man vis tasia, kaip (kuria kalba) su jais susiprasti Vaižg. Su laikraščiais dabar sunku susiprasti (rasti bendrą kalbą): nieko neparašo, ko nori arba ko skaitytojai norėtų Žem.
2. tr., intr. Q659, H, SD42,140 suvokti, žinoti, išmanyti: Žmogus supranta savo padėtį, bet neišmano, kaip iš jos išeiti FT. Kolūkiečiai suprato, jog jų gerovės pagrindas yra stiprus visuomeninis ūkis (sov.) sp. Geras daiktas, kas suprañta Sv. Žmonės gali valdyti tik suprantamus gamtos reiškinius rš. Tai suprastinas dalykas V.Piet. Iš pradžių nesuprato, kur jis, ką daro, kas čia atsitiko P.Cvir. Jei nori suprasti kultūrą, pats turi būti kultūringas sp. Nebėra suprastiniau, kad tie upeliai tokio didelio klonio negalėjo padaryti Vr. Jau nebe pirštu žindžiamas: ir pats suprañta, kas reikia daryt Trgn. O aš pažįstu, o ir suprantu, kuris bernytis yr darbininkas RD13. Apautas, aptaisytas, apmautas [sūnus] – nieko jis nesuprañta apie gyvenimą Mžš. Visi suprañta: kožnas del savę Dkš. Supraskitėg ižg to, kad aš esmi anas, kurio tokį atejimą pranašai ižg senų amžių apsakė DP19. Ka i kai būt, būsiu (apsimesiu) nesuprañtąs Škn. I velnias te jų nesupràs! Srj. Visi jį laikė labai nesuprantamu ir keistu žmogum J.Balč. Suprañtąs vaikas jau buvo, mirė Šv. Tokios mokslios, viską suprantančios ir viską apimančios mokinės ji dar nesanti turėjusi I.Simon. Labai suprañtamas (suprantantis) senis buvo jo tėvas Prng. Paskui pasiklausiau ir vieną suprantamesnį žmogų, bet ir tas nieko mums nepadėjo J.Jabl. Aš grybų nesuprantù, ale baravyką radus nemesčiau Skr. Kančia Viešpaties yra žmogaus išmonei labai nesuprastina dėl gilybės paslapčių SPI375. | prk.: Ka langai atdari, labai pečius suprañta (nebetraukia) Krš. ^ Blogo nematęs, gero nesuprasi NŽ. Senas daug žino, bet mažai supranta LTR(Srj). Esi daug matęs, bet mažai tesupratęs LTR(Šll). Sveikas ronos nesupranta LTR(Vdk). Durnas nesupràs, protingas nieko nesakys Jrb. Suprantu, kas po krantu (juokais patvirtinama, jog supranta) Krok. ║ tr. suvokti, pajausti kieno būseną, mintis, veiksmus: Ko širdelė plasta, kas gi ją supras? S.Nėr. Kas supras sielos troškimą, kas jausmus atspės? S.Nėr. Ji gera moteris, tik reikia ją mokėti suprasti I.Simon. ║ tr. atjausti: Jie geri žmonės, jie supranta kitą Prn. ║ įterptinis žodis, vartojamas praes. 2 prs.: Anas, suprantì, nori nusukt An.
3. tr., intr. pastebėti, pajusti: Tuojau suprãto brolį bėdo[je] beėsant Jrk14. Visi suprato jį bėgus iš ten J.Jabl. Ir ji supratusi, jog nėščia buvo BB1Moz16,2. Aš supratau, kad būs lytaus Šts. Jau dabar naktis ilgesnė, jau suprantì Skr. Žmonys laiką suprasdavo tai iš žvaigždžių, tai iš gaidžio LTR(Grk). Aš motiną ant kalbos suprataũ (pažinau) Skr. Mergaitė, supratus balsą savo piemenėlio, įleisdavo pas save BsPIII66. Beprotis nėr, bet jau supràstinas Šts. Kad dukrelė į jaunimą ėjo, ... motynėlė nieko nežinojo, sengalvėlė nieko nesuprato JV979. Matyt nematė, prast nesuprato, ant (= iš) rūtelių pažino (d.) Čb. Ir kaip anos buvo prarijusios (pavalgiusios), nesuprantama buvo ant jų, jog anos valgiusios buvo BB1Moz41,21. Jau vakar vakare būt sùprasta [, kad veršiuosis] Erž. Kad būtų sùprasta, ka teip padarys, būt nesirašyta Jrb. Kurie prie kekšių kabinasi, išdyksta ir sudžiūst kitiems ant suprastino paveikslo CII40.
suprastinaĩ adv. K: Suprastinaĩ buvo, kad jau lys, bet kol parvažiavau, nelijo Plt. Ant anos nesuprastinaĩ, a čia tvora, a čia tei[p] tinklas Jrb. Man pikta buvo te jų klausyt, tai išejau nesuprastinaĩ – lygiai in darbą Trgn. | refl. R: Ir jie supratosi nuogi esą BB1Moz3,6. Susipranta apjuokiama N.
4. intr. susiprotėti, atsigodėti: Manęs niekas susimilt nesuprañta K.Donel. Kap suslaukė vaikų, tada suprãto (panoro) žemės Arm. | refl. SD196, J: Susiprato visi negerai dariusys par neišmintį savo PP48. Jug nėkas nesako, ka eik numie, – pats turi susipràsti Brs. Susiprãto, ka negerai daro, nėrės lauku Lnk. Ben susipraskis N. Augustinas ... po tam supratos veikiai DP84. Eikit, vyrai, susipraskit, svočią atgal atveskit, sodykit už stalo LTR(Šn). Nu, svečiai, suspratot ateit, suspraskit ir išeit (juok.) Sdk. Uošvienė norėjo žinoti, ar stropi ir susiprantanti jos martelė I.Simon. Atminkit, kad „bandinių vakaras“, – liuob sakys susiprantantì gaspadinė ir vaišins piemenis Šts. ^ Vėlai susiprasi, bet laiko nebrasi VP50. Susipranta katė pieną paliejus Sln. Dukterį bara – marti susiprask NŽ.
5. tr. laikyti esme: Visuomeninę būtį marksizmas-leninizmas supranta kaip visuomenės materialinio gyvenimo sąlygas, materialinių gėrybių gamybos būdą (sov.) rš. Sakykite, ar ji buvo laiminga? Kaip ji suprato gyvenimą? J.Gruš. Pirmykštis žmogus mirtį suprato kaip dvasios, tai yra iškvėpto oro, atsiskyrimą nuo kūno sp.
6. refl. pasidaryti sąmoningam, sąmoningai aktyviam: Praėjęs streikas aiškiai rodo, kad Kauno darbininkai jau galutinai susiprato ir drąsiai žengia tuo keliu rš. Žmogus susipranta, kai pradeda nusimanyti apie savo padėtį FT.
7. tr., intr. mokėti, nusimanyti: Vienas žmogus visa ko negali žinoti, bet kiekvienas turi ką nors gerai suprasti LTR(Brž). Kap suprañtam, tep dudenam Šlčn.
suprañtančiai adv.: Ponas atsakė: – Nėr už ką pykti, nes viskas suprantančiai padaryta BsPIII87.
8. intr. susidraugauti, susigyventi, sutikti, sutarti: Susiedų vaikai suprãtę kaip vienų tėvų Dgl. Suprãtę iš mažumės, su Alyzu vis sueina Vb. Kai mes suprãtę, tai mum i geriau abiem rozam krutėt Ml. Vedvi buvov suprãtusi, suprãtom viena kitą Jdr. Suprãtę esam, nepykstamos Krš. Anys suprãtę – žino vienas kito būdą Ktk. Kai supratáu su žmonimis, galiu gyventi Ll. Kaip suprantì su kum, gailu skirties Krž. Sunku bus skirtis – taip jau buvom suprãtę Lkč. Karvės buvo suprãtusios, negalėjo párskirti Užv. Iš karto bais gaidžiai kapojos, paskui suprãto Ds. Kol gyvoliai suprañta, eina vaikai [kerdžiui] padėti ganyti Rdn. Kinkykim šituodu arklius – geriau suprãtę Vdžg. Supratę arkliai sutara eiti Lk. Suprãtę kumelės – traukia gerai Plv. | refl.: Žmogus ir šuo susiprato, draugai tapo LzP. ║ refl. nebelaikyti neįprastu, prisitaikyti, apsiprasti: Olė susiprato su ta mintimi, žinojo, kad yra neatmainomas laimės skyrimas LzP. Su jo šiurkštumu buvo susipratę, ko jis vertas – gerai žinojo Mš. Žmogus susipranta didžioj bėdoj esąs N.
9. intr. įprasti, prigusti: Visi buvo suprãtę draugėj gyventi Sl. Teliukas su avim suprãto daikte būti Pc. Mudu suprãtom šnekėti, nebebijosiu Grd. Kad rankos supranta, lengva y[ra] roną pjauti Šts. Tie arkliai suprato kartu traukti I.


Du arkliai tempia spyruoklinį svertuvą 100 kg jėga kiekvienas. Ką rodo svertuvo rodyklė?


Daugelis atsako: 100 + 100 = 200 kg. Atsakymas neteisingas. Jėgos po 100 kg, kurias traukia arkliai, – yra ne kas kita, kaip „galai“ to paties tik ką išnagrinėto įtempimo ne 200, o tik 100 kg.

Todėl, kai Magdeburgo pusrutuliai buvo tempiami 8 arklių į vieną pusę ir 8 į priešingą, tai nereikia manyti, kad jie buvo tempiami 16 arklių jėga. Jei nebūtų buvę priešingai veikiančių 8 arklių, likusieji 8 būtų nepadarę į pusrutulius jokio veikimo (vieną aštuonetą arklių galima būtų pakeisti siena).

Tie arkliai suprato kartu traukti.

Do you?

Do we?