Ilgės

Ilgės – mirusiesiems pagerbti skirta senovės lietuvių rudens šventė su sudėtinėmis vaišėmis.

Švęstos kapinėse ir namuose spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, nuėmus derlių. Būdavo prašoma laukų globėjo Žemėpačio malonių, pasak kitų autorių, aukojama Perkūnui ar pagerbiamas Vaižgantas. Su apeigomis kepdavo duoną, skirtą proseniams (vėliau elgetoms), būdavo aukojami gyvuliai, paukščiai (avys, gaidžiai), vaišinamasi jų virta ar kepta mėsa, grojama, dainuojama, žaidžiama. Mirusiųjų vėlėms po stalais, suolais, į namo kertes numesdavo maisto, nuliedavo gėrimo arba užkasdavo vaišių liekanas.

Su apeigomis kepdavo duoną, skirtą proseniams (vėliau elgetoms)...

Elgetos atsirado vėliau?

Ilgės – kasmetinė XVI–XVII a. Lietuvos valstiečių duoklė natūra (linais, paukščiais, medumi) ar pinigais žemvaldžiui arba jo tarnams, kurie Ilgių švenčių laikotarpiu (Žemaitijoje per šv. Martyną) rinkusiems iš valstiečių činčą.

Duoklė kilo iš papročio vaišinti savo poną, kuris laikytas globėju.

:)

Atseit, savas, geras ponas, paglobodavo - kad svetimas, blogas ponas, nepriglobtų...

Ilgių rinkimas – ilgiavimas taip pat vadintas rudenojimu. XVIII a. ilgės buvo priskaičiuojamos prie žemės rentos ir atskirai nebeminimos.

Ilges prie žemės rentos XVIII a. Lietuvos valstiečiai, galima pamanyti, irgi patys priskaičiuodavo...

XIX a. ilgiavimu buvo vadinamas elgetavimas ir kunigų kalėdojimas.

Šitos Kalėdinės kalėdojimo tradicijos - iš Ilgių ilgiavimo, ar atvirkščiai?

Įsigalėjus krikščionybei, Ilges pakeitė Vėlinės. Šiaurės rytų Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse Latvijoje, Baltarusijoje, iki XIX a. išliko Ilgių šventės paprotys ant kapų padėti valgio ir gėrimo.

Neretai (šiais laikais) šventė susilieja su lapkričio 1 d. minima Visų šventųjų diena, ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, bei kapai aplankomi dažniau lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra ne darbo diena.

Samhain marked the end of the harvest, the end of the "lighter half" of the year and beginning of the "darker half". It was traditionally celebrated over the course of several days. Many scholars believe that it was the beginning of the Celtic year. It has some elements of a festival of the dead. The Gaels believed that the border between this world and the otherworld became thin on Samhain; because some animals and plants were dying, it thus allowed the dead to reach back through the veil that separated them from the living. Bonfires played a large part in the festivities. People and their livestock would often walk between two bonfires as a cleansing ritual, and the bones of slaughtered livestock were cast into its flames.

Halloween (or Hallowe'en) is an annual holiday observed on October 31, primarily in Canada, Ireland, the United States and the United Kingdom. It has roots in the Celtic festival of Samhain and the Christian holiday All Saints' Day, but is today largely a secular celebration.

P. Dundulienė aprašė gervėtiškių spalio mėnesį švestą derliaus šventę Ažinkas. Ta proga ūkininkai pjaudavo kokį nors gyvulį ar paukštį, gamindavo įvairius valgius. Rimdžiūnų kaime vakare, prieš valgį, šeimininkas visų pirma nuliedavo į pastalę kiekvienos sriubos po tris šaukštus vėlėms. Paskui supjaustydavo mėsą, uždegdavo žvakę, ir visi melsdamiesi ją perduodavo iš rankų į rankas, kol žvakė tris kartus apeidavo stalą ir grįždavo pas šeimininką. Rytą būdavo pridedama į kraitelę duonos, pyrago, mėsos ir kitokių valgių. Kraitelę nešdavo neturtingiesiems, kad šie pasimelstų už mirusiuosius. Kai kas nešdavo padalyti maisto elgetoms, sėdintiems prie bažnyčios.

Dušičky.

Allerseelen.

All_Souls Day.

Hingedepäev.

Conmemoración de los Fieles Difuntos.

Commémoration des fidèles défunts.

Halottak napja.

Дзяды.

Dziady.

Деды.



Čia - Nidos kapinės. Paminklai vadinami krikštais. Pastatyti kojūgaly.

Tokie kuršių krikštai.