Taboo

Século vigésimo primeiro.

taboo
1777 (in Cook's "A Voyage to the Pacific Ocean"), "consecrated, inviolable, forbidden, unclean or cursed," explained in some English sources as being from Tongan (Polynesian language of the island of Tonga) ta-bu "sacred," from ta "mark" + bu "especially." But this may be folk etymology, as linguists in the Pacific have reconstructed an irreducable Proto-Polynesian *tapu, from Proto-Oceanic *tabu "sacred, forbidden" (cf. Hawaiian kapu "taboo, prohibition, sacred, holy, consecrated;" Tahitian tapu "restriction, sacred;" Maori tapu "be under ritual restriction, prohibited"). The noun and verb are English innovations first recorded in Cook's book.

Taboo.

tabù sm. ind. LTEXI52
1. TrpŽ, DŽ1, TŽŽ pirmykščių tautų griežtas draudimas liesti kurį nors daiktą, asmenį ar gyvulį arba atlikti kokius veiksmus: M[įslių] kilmė siejama su tabu … ir su magiškomis kai kurių apeigų ceremonijomis MLTEII609.
2. TŽŽ pats draudžiamasis daiktas, asmuo, gyvulys, veiksmas.

Tabu.

stãbas sm. (4) DŽ, (2) KBII53, KGr153
1. G111, BzB325, LsB169, M, L, BŽ31, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ statula ar koks daiktas, laikomas dievu ir garbinamas: Ąžuolo uoksūse šėtra uždengtus savo dievų stabus laikė S.Dauk. Turėjo po krūmus užvis ant kalnais pastatytus stabus, kurius savo dievais vadino ir garbino M.Valanč. Pirmiau jie ir stabùs garbinę J.Jabl. Lietuviai stabmeldiškų šventyklų su stabais ir kunigais neturėjo rš. Bažnyčiai visatimei paklydimus ir stabų̃ garbinimą prirašinėja DP238. Atsispyrimas (atkaklumas) est [lyg] stabų meldimas BB1Sam15,23. ^ Ko tu tyli kaip stabas? Kp. Ko įsispitrinai kaip į kokį stãbą? Jrb. Dievui – labas, velniui – stabas KrvP(Zr). ║ NdŽ prk. kas nors labai aukštinamas, dievinamas, aklai garbinamas: Pagrindinė „Herkaus Manto“ idėja – protestas prieš fanatizmą, praeities stabus, kurie ne kartą stojo žmonijai skersai kelio į laisvę ir progresą rš. Meta lauk šventuosius kulto daiktelius, rioglina jų vieton savo stabelius A.Damb.
2. statula: Supylė kalną ir atminimui dar ir medžio stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk.

Stabas.

Idol.

idol
mid-13c., "image of a deity as an object of (pagan) worship," from O.Fr. idole "idol, graven image, pagan god," from L.L. idolum "image (mental or physical), form," used in Church Latin for "false god," from Gk. eidolon "appearance, reflection in water or a mirror," later "mental image, apparition, phantom," also "material image, statue," from eidos "form" (see -oid). Figurative sense of "something idolized" is first recorded 1560s (in M.E. the figurative sense was "someone who is false or untrustworthy"). Meaning "a person so adored" is from 1590s.

-oid
suffix for "like, like that of," from Gk. -oeides, from eidos "form," related to idein "to see," eidenai "to know;" lit. "to see," from PIE *weid-es-, from root *weid- "to see, to know" (see vision).

Vei vei...

Geriau neveizėk veidrodėlin!


Lietuviai stabmeldiškų šventyklų su stabais ir kunigais neturėjo.