Laisvės šauklys

Jau 40 metų jo nebėra.

O juk beveik vienmetis.

Romą Kalantą visi tų laikų Lietuvos žmonės žino ir mena.

Pastarosiom dienom visaip aiškina - hipis, atvirkščiai, negerai, kai sako, kad hipis, nes hipiai Vakaruose buvo šiokie anokie...

Keli tūkstančiai žmonių Kauno gatvėse - tai buvo antitarybinės demonstracijos.

Daug kam toji santvarka nepatiko. Jau nešnekant apie pokario represijas, apie Sibirą - ir aštuntojo dešimtmečio "brandaus socializmo" laikais anoji valdžia vertė daryti taip ir ne kitaip, nuo kitų šalių uždarytus laikė, Komunistų partijos ir Didžiojo Brolio viršenybę pripažinti liepė.

Tik kad ir šiandien Romo Kalantos brolis Antanas minėjime, per radiją girdėjau, karčių žodžių apie mūsų Lietuvos dabartį pasakė.

Šiandien į Pasaulį durys atdaros - gal daugiau apie jį suprantam?

Tais Kauno pavasario metais buvau pirmakursis VU. Iš lūpų į lūpas žinios sklido - žinojom, kas dedasi Kaune.

Rudenį, jau antrakursius, išvežė Kupiškio rajonan kolūkio bulves kasti. Tai ir Kupišky milicija tokį grupioką Arūną, pagavus gatvėj, veždavo kirpyklon - nukirpt; o tasai, jau kirpykloj, išsitraukdavo pažymą, kad artistas esąs, "Tado Blindos" razbainykas.

Ir jie, matyt, hipiai.