Pasubinotai

Stanislovas Riauba - vienas iškiliausių Žemaitijos krašto XX a. antros pusės dievdirbių, daugelio ir filosofu vadintas.

Jį pažinojęs šią istoriją papasakojo.

Atvažiavo pas Stasį Riaubą anais, tarybiniais, laikais poetas, tuo metu labai pagerbtas, ir Lietuvos TSR, ir TSRS.

O dabar primirštas; užmirštas, galima sakyt.

Atsivežė butelį, šnekasi abudu.

– Kuom dirbi? – klausia poeto dievdirbys.

Ir pats užbaigia kažinkodėl atsiradusią pauzę:

– Matau, valdžios pasubinotu...

Poeto sprandas nuraudo — pasakotojas mena, bet nieko jisai nesakė, nutylėjo, mat, lyg tyčia, anos, dabar sovietine vadinamos, valdžios organo deputatu tuomsyk buvo, Kremliaus nabobu.

pasubinõtas sm. (2) šnek.
1. vystyklas, klojamas po mažo vaiko užpakaliu: Vaikas sušlapo, reik pasubinõtą pakeisti Up.
2. Als, Kal menk. tarnas, pagalbininkas: Ana nieko nedirba, tur daug pasubinõtų J.
3. menk. pataikūnas, padlaižys: Ir tu mun būk toks pasubinõtas! Up. Su tuo pasubinotù mažai tesusišelpsi: ans visims lygiai geras Plt.

Manot, dabar tai jau nebėr pasubinotų?

Yr.

Vat, jei savivalda būtų...