Kanonada

kanonada smarkus šaudymas iš pabūklų: Kanonados griausmas.

cannonade (n.)
"discharge of artillery," 1650s, from cannon + -ade. As a verb, from 1660s. Cf. French canonnade (16c.), Italian cannonata.

cannon (n.)
c.1400, "tube for projectiles," from Old French canon (14c.), from Italian cannone "large tube," augmentive of Latin canna "reed, tube" (see cane (n.)). Spelling not differentiated from canon till c.1800. Cannon fodder (1891) translates German kanonenfutter (cf. Shakespeare's food for powder in "I Hen. IV").

cane (n.) Look up cane at Dictionary.com
late 14c., from Old French cane "reed, cane, spear" (13c., Modern French canne), from Latin canna "reed, cane," from Greek kanna, perhaps from Assyrian qanu "tube, reed" (cf. Hebrew qaneh, Arabic qanah "reed"), from Sumerian gin "reed."

Perhaps.

Kanauninkas (lot. canonicus 'taisyklė', iš gr. κανον, kanon 'rykštė, liniuotė, pavyzdys') – katalikų ir anglikonų aukštesnysis dvasininkas, pagal rangą žemesnis už vyskupą.

Kanonas.

A canon (from the Latin canonicus, itself derived from the Greek κανονικός, kanonikós, "relating to a rule", "regulary") is a priest or minister who is a member of certain bodies of the Christian clergy subject to an ecclesiastical rule (canon).

kanauninkas bažn. katalikų kunigų garbės vardas; tą vardą turintis kunigas, kapitulos narys.

Kanonas.

kapituliacija
1. kar. karo veiksmų nutraukimas ir pasidavimas nugalėtojų malonei.
2. prk. visiškas su tikimas su kito nuomone, nusileidimas.

kapitula bažn. kanauninkų kolegija prie vyskupo katedros.

Vyskupas (gr.k. επίσκοπος - prižiūrėtojas, globotojas) yra krikščionių dvasininkas, turintis aukščiausio laipsnio šventinimus.

Po kanonados?

Katalikų vyskupus skiria Romos vyskupas - popiežius, kitų Bažnyčių vyskupai yra renkami.

Kas jų rankose?

...

But Tucker finds this borrowing "needless" and proposes a native Indo-European formation from a root meaning "to bind, bend." Sense of "walking stick" in English is 1580s.

cane (v.) Look up cane at Dictionary.com
"to beat with a walking stick," 1660s, from cane (n.). Related: Caned; caning.