Kastos

Induizmas.

 

 

Hinduism has been called the "oldest religion" in the world, and many practitioners refer to Hinduism as "the eternal law" or the "eternal way" (Sanātana Dharma).  

×dar̃mas, -à (l. darmo, brus. дapмo) adj. (4)

1. J dykas, tuščias; nereikalingas: Dar̃mą darbą dirba Ds. Darmà kalba Ds.
darmaĩ adv.: Jis darmaĩ ieško pinigų BM32. Darmaĩ tu jo lauki, vis tiek jau nebeateis Dbk. Šitokį kelią darmaĩ suvažinėjau Švnč. Kuisiai ir varmai nestovi darmai JD219.

2. nemokamas.
darmaĩ adv., dar̃mai: Dar̃mai dirbt negaliu, turėsit užmokėt Skr. Kiek jis ten mokėjo už tą žemę – beveik darmaĩ nupirko Ppl.
.

×darmaĩs adv. veltui, dykai, darmai: Darmaĩs ten nedirbs niekas Pc. Kai piršleliai pasogą derėjo, aš mislijau, kad darmais nuėjo NS913.
.

2 dermė̃ sf. (4) Dbg derlius: Gera vasarojaus dermė̃ Mlt. Geros rugių dermė̃s šiemet nelaukėme Lb. Šiemet prasta dermė̃ bul'bų Krd.
.

1 dermė̃ sf. (4)

1. Kos42 sandora, taika, vienybė: Kokia čia dermė̃, kad nekenčia! Kair. Dermė tiems namams ir visiems gyvenantiems M.Valanč. Dermė̃s tenai nebuvo J.Jabl. Gyvenom dermėj, be vaidų, be triukšmų J.Jabl. Koki teipag tenai dermė būtų tarp anų brolių MP342. Mus dermėj laikytų PK187. Ir pats dermėspi judina KN223.

2. derėjimas, derybos, lygimas: Dermė̃ – tas tiek prašo, tas tiek duoda Zr. Aš penkius dėjau, anas keletą nuleido – tai ir visa dermė̃ Trgn. Na ką gi, ar toli dar dermė̃ – ar nupirkai? Skp. Toli dermė̃s galas Ds. Kaip derėjot, aš prie dermė̃s nebuvau Km. Be dermė̃s nupirko arklį Pn. Be dermė̃s du kartu užmoki Prng. Neina į der̃mę (nesudera) Ds.

3. lažybos: Jis susidera, be dermė̃s nevalgo Jnšk.

4. TrpŽ muz. sąskambis, harmonija.

5. (neol.) sutartis: Dvarininkai sudaro su valstiečiais dermes dėl žemės nuomojimo A.Janul.

◊ dermė̃s júosta Krp, Mšk; Kos151vaivorykštė: Dermė̃s júosta pasirodė po lietaus Lg. Dermė̃s júosta pasirodė – nebebus lietaus Šl.

Brahmanas.

Iš Brahmano viskas gimsta, jame gyvena ir į jį grįžta, kad vėl atgimtų.

prãmanas sm. (3b)
1. išgalvotas, netikras dalykas, prasimanymas: Čia tik prãmanas. Jis toks geras žmogus – kur jis bus vagis Jnk. Jei kas jiems skelbtų pramanus suklydusių mokslų, bėgtų jie tolyn ir užsikištų ausis A.Baran.
2. SD1144 išmonė: Jeigu Jurui nepavykdavo visokiais pramanais išjudinti užsirūstinusios Monikos, dažnai jis imdavo ją šokdinti P.Cvir. Visoki pramanaĩ jiem rūpi Arm. Mesk sa[vo] itą prãmaną (įprotį) Vrnv. Anas turi prãmaną: kap tik muši, tai griūna ir galva apie (= į) žemę muša Vrnv. Jei vaiko pramanų nesudrausi, ans greit ir ant galvos užsilips Lkv.
3. užsiėmimas, darbas: Darbus žmogus be prãmano nepabus Rod. Ot, nerado sau prãmano, tai ėmė varnas šaudyt Rod.
4. SD1149 pagražinimas, papuošimas (?).

×bromà (l. brama) sf. (2); R278 iškilmingi vartai su stogeliu; iš karčių padaryta, vainikais papuošta anga: Su bromà vartai OZ11. Pas karalių kai nujosi, tai sustok už bromos LB245. Ir anų (miestų) dvylikos brõmų, iš cielų žemčiūgų padarytų, nopžvalgęs DP595.

 

2 ×brõmas sm. (2) [K], Pn žr. broma: Bromùs padirbdavom, takelius nušluodavom, baslius apipindavom Kp. Terpu bromo vartelių močiutė stovėjo VoL443. Vilniaus mieste žali brõmai JD847.

Kšatrijai.

Šį luomą sudarė kariai, tarnautojai stambieji žemvaldžiai.

šatraū̃sis sm. (2) Snt vyras su ilgais ūsais, ilgaūsis.

2 šãtras sm. ppr. pl. (4) OZ54, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Lnkv, Pn; Kos54, LL236, Blv, Rtr žr. šratas 1: Stambieji šatrai Š. Šatraĩ išbyrėjo, visus surinkau, o vieno šãtro ir neberadau Krs. Kitąkart sugrįždavo iš miško nė vieno šãtro neiššovęs Skrb. Ale matai, kaip zuikiniai šatraĩ gali toli neštis Dgč. Pridaryk šautuvą vilkiniais šatraĩs ir nušauk šitą šunį PnmR. ^ Velnio šatraĩ neima VoL381(Tvr). Ot greitas – kaip šãtras Šmn. Tėvas įeis, būdavo, tai visi vaikai kaip šatraĩ an pečiaus [sulėkdavo] Slm. Ajėgi jūsų duona rupi kaip šatraĩ Ds. Kad beria ledais kaip šatraĩs Ds. Lietus duoda kaip šatraĩs Ktk.

3 ךãtras sm. (4) FrnW, NdŽ žr. 2 šatra: Kiti dirbo iš eglišakių lapines, arba šatrus M.Valanč. ^ Suvyniotas it šatras piemenų M.Valanč.

šatrijà sf. (3b) FrnW967, NdŽ, Grg, (2) DŽ, NdŽ; Kos37(I), TŽI364
1. apie pikto būdo, pašėlusią, nesugyvenamą moterį: Jei kokią šatriją mergą gaus už pačią, aptalžys aną patį J. Jergau, koks rūstis mergos – šatrijà! Rdn. Neraminas tos šãtrijos bobos DūnŽ. Tokios šãtrijos ir užsimeta lėtims vaikiams Krš. Nepavydu Jonienei: tokią šãtriją gavo marčią, ka sriubos šaukšto gailias įpilti Sd. Pirmoji pati buvo kas vien reikiant pasiutusi, antroji – tikra šatrijà Brs. Jau tokios antros šatrijos must nė pekloj nebrastumi kaip muno merga Vvr. Ką ta, šatrijà ta! NmŽ. ^ O tu, sena šatrija! I. Ak tu, šatrijà! Vgr. Ana kaip šatrija suniurusi J. O rūstis mergos – kaip šatrijà Krš.
2. apie smarkią, judrią moterį: Tikra šatrijà ta merga: anai tik vakaruškos galvo[je] Grg. Ši mergikė tai tikra šatrija Als. ^ Ana kaip kokia šatrijà Vvr. Kaip šatrija laksto Kos264. Įpuolė kaip šatrijà Sd.

Vaišijai.

Galiausiai jie tapo žemvaldžiais, finansininkais ir įtakingais pirkliais.

Kaipgi be vaišių: pirma paskola nemokamai!

Šudros.

šūdreikis, -ė smob. žr. šūdžius 3: Eik eik, šūdreiki, ką tu išmanai! Vvr.

šūdrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo vlg.
1. žr. šūdinėti 3: Miesto moterėlės šūdrinė́damos išpeni kiaules Grž.
2. intr. niekus dirbti, gaišti: Eik gult, ko čia šūdrinėji! Lnkv.
3. žr. šūdinėti 5: Išsivelka i šūdrinė́ja po Pasvalį Ps.
 

čiūdrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. vaikščioti be darbo, dykaduoniauti: Ko čiūdrinė́ji, laikas namo Šk. Per dienas čiūdrinėjo, kol ūkį išvaržė Trgn.

...

O kada prisiminsime, jog religinės Indostano tradicijos tiksliai atliepia lietuvių liaudies tradicijas, kai pastebėsime stulbinančius saitus tarp abiejų kalbų, taip pat egzistuojančias panašias kastas - puikiai organizuotą, išplėtotą lietuvių žynių hierarchiją ir riterių vitingų kastą, tada galėsime prieiti prie išvados, jog lietuviai yra išimtis Šiaurės istorijoje ir jog lietuviai - tai indų kolonija su visa savo sankloda. Iš istorijos pažįstame daug tokių kolonijų. Brahmanai apsistojo prie Nilo ir pradėjo Egipto žynių kastą. Ir graikai, kaip manoma, turėjo atskirų kastų - arba žynių, arba karių, arba liaudies - kolonijas; tuo tarpu lietuviai turi jau ne kokią nors vieną kastą, bet visą indų atskalą su savo žyniais, kariais ir liaudimi.

Adomas Mickevičius