Referendumas gi - visai kas kita!
Štai, 2003 m. vasario 27 d.
Privalomasis referendumas dėl Lietuvos narystės į Europos Sąjungą (ES) vyks dvi dienas - gegužės 10-ąją ir 11-ąją. Tai ketvirtadienį nutarė Seimas, 73 parlamentarams balsavus už, 3 - prieš ir 2 susilaikius. Rinkėjai turės referendume apsispręsti dėl teiginio: "Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje".
Taip pat nuspręsta pailginti balsavimo referendume laiką nuo 6 iki 22 valandos. Praėjusiuose prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas truko nuo 7 iki 20 valandos.
Teisę surengti referendumą dvi dienas ir pailginti balsavimo laiką Seimui suteikė šią savaitę priimtos Referendumo įstatymo pataisos.
Ypatingos skubos tvarka priimtomis pataisomis taip pat buvo sumažinti reikalavimai sprendimui dėl šalies dalyvavimo tarptautinėse organizacijose priimti.
Iki šiol sprendimui šiuo klausimu priimti reikėjo ne mažiau kaip vieno trečdalio visų rinkimų teisę turinčių piliečių balsų - maždaug 900 tūkst. Dabar sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį pasisakys daugiau kaip pusė visų referendume dalyvavusių rinkėjų.
Tokį reikalavimą taiko ir absoliuti dauguma ES kandidačių. Lietuva iki pataisų priėmimo buvo nustačius pačius griežčiausius reikalavimus.
Anksčiau buvo planuota referendumą rengti tik vieną dieną - gegužės 11-ąją. Sprendimą pratęsti referendumo trukmę nulėmė nuogąstavimai dėl galimo vangaus gyventojų dalyvavimo.
Sausio pradžioje pasibaigusiuose prezidento rinkimuose prie balsadėžių atėjo vos šiek tiek daugiau kaip pusė visų šalies rinkėjų. Referendumas bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų.
Keli euroskeptiškai nusiteikę Seimo nariai protestavo prieš sprendimą rengti referendumą dvi dienas, teigdami, jog taip valdžia bando "įstumti" Lietuvą į ES.
"Lietuvos prezidentas taps "prezidentėliu", Seimas - tik savivaldybėle, kuriai bus leista spręsti Neries ekologijos problemas", - gąsdino narystės ES pasekmėmis "Jaunosios Lietuvos", naujųjų tautininkų ir politinių kalinių lyderis Stanislovas Buškevičius.
"Nebūdami ES mes ir Neries ekologinių problemų neišspręsime, nes neturėsime pinigų", - replikavo Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos narys Andrius Kubilius.
Seimas nepritarė Juliaus Veselkos siūlymui susieti Lietuvos narystę ES su naujo atominio reaktoriaus statyba, išmokomis žemdirbiams, kompensacijų už rublinius indėlius ir grąžinamą žemę išmokėjimu.
Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys Alfonsas Macaitis pavadino J.Veselkos pasiūlymus "klasikiniu demagogijos pavyzdžiu". Tačiau ne tik euroskeptikai, bet ir Liberalų frakcijos atstovai pareiškė abejonių dėl sprendimo rengti referendumą dvi dienas.
"Pati blogiausia reklama narystei ES būtų, jeigu tauta šį sprendimą suprastų kaip valdžios paniką. Eksperimentai yra labai rizikingi darant lemiamus sprendimus", - teigė Liberalų frakcijos narys Jonas Čekuolis.
Šią savaitę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (!) apgailestavo, jog Seimas neišvengė "blaškymosi dėl referendumo organizavimo, jo pobūdžio ir trukmės".
Naujasis šalies vadovas Rolandas Paksas savo inauguracinėje kalboje paragino šalies piliečius aktyviai balsuoti referendume ir pasakyti "taip" narystei ES.
Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, Lietuvos narystę ES remia apie 68 proc. šalies gyventojų. Visateise ES nare Lietuva tikisi tapti 2004 metais.
Visateisė ES narė Lietuva.
Taigi.
.
Teisę surengti referendumą dvi dienas ir pailginti balsavimo laiką Seimui suteikė šią savaitę priimtos Referendumo įstatymo pataisos.
Ypatingos skubos tvarka priimtomis pataisomis taip pat buvo sumažinti reikalavimai sprendimui dėl šalies dalyvavimo tarptautinėse organizacijose priimti.
Iki šiol sprendimui šiuo klausimu priimti reikėjo ne mažiau kaip vieno trečdalio visų rinkimų teisę turinčių piliečių balsų - maždaug 900 tūkst. Dabar sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį pasisakys daugiau kaip pusė visų referendume dalyvavusių rinkėjų.
Anksčiau buvo planuota referendumą rengti tik vieną dieną - gegužės 11-ąją. Sprendimą pratęsti referendumo trukmę nulėmė nuogąstavimai dėl galimo vangaus gyventojų dalyvavimo.
Sausio pradžioje pasibaigusiuose prezidento rinkimuose prie balsadėžių atėjo vos šiek tiek daugiau kaip pusė visų šalies rinkėjų. Referendumas bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų.
Keli euroskeptiškai nusiteikę Seimo nariai protestavo prieš sprendimą rengti referendumą dvi dienas, teigdami, jog taip valdžia bando "įstumti" Lietuvą į ES.
"Lietuvos prezidentas taps "prezidentėliu", Seimas - tik savivaldybėle, kuriai bus leista spręsti Neries ekologijos problemas", - gąsdino narystės ES pasekmėmis "Jaunosios Lietuvos", naujųjų tautininkų ir politinių kalinių lyderis Stanislovas Buškevičius.
"Nebūdami ES mes ir Neries ekologinių problemų neišspręsime, nes neturėsime pinigų", - replikavo Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos narys Andrius Kubilius.
Seimas nepritarė Juliaus Veselkos siūlymui susieti Lietuvos narystę ES su naujo atominio reaktoriaus statyba, išmokomis žemdirbiams, kompensacijų už rublinius indėlius ir grąžinamą žemę išmokėjimu.
Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys Alfonsas Macaitis pavadino J.Veselkos pasiūlymus "klasikiniu demagogijos pavyzdžiu". Tačiau ne tik euroskeptikai, bet ir Liberalų frakcijos atstovai pareiškė abejonių dėl sprendimo rengti referendumą dvi dienas.
"Pati blogiausia reklama narystei ES būtų, jeigu tauta šį sprendimą suprastų kaip valdžios paniką. Eksperimentai yra labai rizikingi darant lemiamus sprendimus", - teigė Liberalų frakcijos narys Jonas Čekuolis.
Šią savaitę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (!) apgailestavo, jog Seimas neišvengė "blaškymosi dėl referendumo organizavimo, jo pobūdžio ir trukmės".
Naujasis šalies vadovas Rolandas Paksas savo inauguracinėje kalboje paragino šalies piliečius aktyviai balsuoti referendume ir pasakyti "taip" narystei ES.
Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, Lietuvos narystę ES remia apie 68 proc. šalies gyventojų. Visateise ES nare Lietuva tikisi tapti 2004 metais.
Visateisė ES narė Lietuva.
.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą