Πανηγυρικός

Kodėl?

Prano laišką ką tik gavau:

Ašmenys tada buvo vietoj asmens dokumentų

Panašu, kad būsi pataikęs tiesiai į dešimtuką.

asmuo - asmenys

ašmuo - ašmenys

akivaizdu, kad tai tas pats žodis i linksniuojamas visiški vienodai.

prieš savaitę Vaclovas kalbėjo apie indoeuropiečių kalbas. tu pavėlavai. tai trumpai pasakysiu. indoeuropiečių kalbos skirstomos į satemitines ir kentumines, t.y. vienos griežtai satemitinės o kitos taip pat griežtai kentuminės. tas skirstymas yra pagal garsų tarimą. taigi vienos grupės, pvz., garsas "g" kitoje grupėje visada yra "ž" arba "š" arba "s"; garsas "k" kitoje grupėje visada yra "š", "s" ir tokių porų yra daug. o lietuvių kalba neįsipaišo į šitą padalinimo schemą, nes, pvz., yra žodžiai "gnybti" ir "žnybti" ir abu reiškia tą patį, ir nepasakysi kuris iš jų teisingesnis; "gema" nuo žodžio "gimti" ir "žemė" (gimdytoja); "gentis" ir "žentas"; "akmuo" ir "ašmuo" ir t.t.

taigi visose kitose indoeuropiečių kalbose tokiais atvejais yra  "g" arba "ž,z";  "k" arba "š,s", o pas mus yra ir tas ir tas. be to ir kiti požymiai, kurie yra tik arba satemitinėje, arba kentuminėje šakose, o lietuvių kalboje yra ir vieni ir kiti. todėl lietuvių kalba ir yra toji ieškoma indoeuropiečių kalba.

apie Vaclovo paskaitą parašiau todėl kad:

"ašmuo" ir "akmuo" yra tas pats žodis.

"ašmuo" yra tas pats "akmuo" tik nuskeltas ir turi labai smailą ir aštrią briauną. taigi kažkada prieš daug daug dešimčių , o gal ir šimtų tūkstančių metų žmonės iš "akmens" pradėjo darytis "ašmenis". vadinasi žodžiai "akmuo" ir "ašmuo" atsirado be galo seniai ir po šiai dienai ničnieko nepakito.

kad "ašmuo" atsirado iš "akmens" tai liudija ir akmeninių peilių pirmumas prieš vėliau pradėtus gaminti metalinius. bet smaila aštri briauna, nors pradėta gaminti iš metalo, bet vis tiek liko vadintis ašmenimis - dėl to, kad atliko tą patį darbą.

tavo pastebėjimas, kad:

"asmuo" atsirado iš "ašmens"  iš tiesų yra nuostabus.

senovėje kai nebuvo jokių pasų ir kitokių dokumentų, tai asmens tapatybę geriausiai galėjo paliudyti ženklas iškaltas ant jo ginklo ašmenų. yra ženklas - įeina pilin; nėra pavaromas šalin. todėl sveikinu tave atradus šitą labai įdomią ir svarbią sąsają. juk savaime suprantama, kad "ašmuo" atsirado anksčiau negu "asmuo.

todėl įvykių eiga tokia:

akmuo → ašmuo → asmuo

taip gimsta nauji žodžiai ir naujos sąvokos.

pabaigai anekdotas:

kalbasi du draugai.

vienas sako:  -koks akmuo tave geriausiai saugo? (turėjo omenyje brangakmenį)

kitas atsako:  -kokį pirmą spėju pagriebti, tas ir saugo.