Stebumas

stebùmas sm. (2) nuostaba: Paskiau pažinęs su nemažu stebumu ciesorius Sebastijoną brš.

stebùs, -ì adj. (4)

1. Kos54, NdŽ žr. stebuklingas 1: Jog jau šviesiai regime ir girdime anas stebias ir dides Dievo slaptes DP323. Dabokis stebiam arba dyvinam Dievo visagalinčio darbui SE17. Stebus jo užgimimas KN129.

2. Kos54, Sut žr. stebuklingas 4: Stebus tai yra daiktas brš. Kas dar yra stebesniu – vis pačių valgiai, gėrimai ir skaniniai, ne svetimys buvo S.Dauk. 
stebù n.: Tai stebu yra akėse mūsų brš.

stebulė̃ sf. (3b) K, Rtr, DŽ, NdŽ, LKAI97-98, Žml, Pn, Rm, Trgn, Dl, Švn, Dg, Smn, Stk, Krsn, Brt, Kt, Žvr, Pžrl, Skr, Pšš, Ar, Grk, Vdk, Šlu; Lex63, Q355, SD245, R262, MŽ350, Sut, N(Rg), M, LL142 rato dalis, kurioje sukasi ašis: Stebulė̃ iš medžio, te šprikiai suvaryta Nmč. Stẽbulės padarytos iš beržo parietuolio Ds.Stẽbulę į vandenį karštą virydavo, ka drūtesnė būtų Jrb. Ratą susilaužė, tai ant stebulės važiavo namo Mrj. Stẽbulės neteptos, tai žviegia Nmn. Išdverusi stebulė̃ J. Purvynas – iki stebulių̃ ir iki stebulių̃ Rdm. Ale ir kelias – ratai iki stebulių̃ parlekia! Lel. Tais metais par šventą Juozapą labai šlapia buvo: stebulė̃m ėjo Lnkv. Jis geriau permano špykį į stebulę kalti nekaip prie teisybės laikytis prš. I dainuodavai, i šokdavai švento Jono naktį, i laužus kūrendavai, i stẽbulę degindavai Mšk. Katras iškulia, tas par medines stẽbules pučia (praneša baigęs kulti) Grž. Jūsų vainikas stebulė̃j laikytas, degute mirkytas (iš oracijos) Ds. Mano uodegėlė ne ratu sukama, mano gerklelė ne stebule užkišama Sln. ^ Kap paleis balsą, tai kap iš stebulė̃s (stipriai ir storai)Krok. Kalba kaip į stẽbulę Vel. Pasakė kaip an stẽbulę (nukalbėjo) Ėr. Balsas gergždė lyg sena stebulė rš. Sutino kojos kai stebulės Švnč. Šlaunys kai stẽbulės Aln. Blauzos storos kai stẽbulės Rs. Berniokas kai stebulė̃ (didelis, tvirtas) Klt. Nusiprausk, o tai kaklas juodas kaip stebulė̃ Snt. ║ prk. apie ką nors storą: Tai riebumas, tai stebulė̃ iš šito vaiko! Dsm. Kolei ana su savo stebulė̃m (storomis kojomis) nueis, tai čia likęs ir sustrauksi Vdš.

stebulas, -a adj. BzB326, OGLII124 ypatingas, nepaprastas: Bei tą dieną asablyvą (paraštėje stebulą, ypatinį) daiktą darysiu BB2Moz8,22.