2016-08-30

Naivumas

naivùmas sm. (2) DŽ → naivus: Jis buvo sąžiningas ligi naivumo rš.

naivùs-ì adj. (4) vaikiškai atviras, vaikiškai pasitikintis, nepatyręs: Mergaitės akys buvo didelės, kūdikiškai naivios ir kartu tokios susimąsčiusios, protingos rš. Tai buvo geras ir naivus vaikinas rš. | Visi drąsūs planai, sugalvoti iš ryto, vakare jam pačiam rodydavosi naivūs (vaikiški) ir niekam tikę J.Dov. 
naivù n.: Naivu teisintis sunkumais sp. naiviaĩ adv.: Naiviaĩ galvoti DŽ.


From French naïve, from Latin nativus ‎(native, natural).
Naivumas

naivuõlis, -ė smob. (2); rš kas naivus.

Komentarų nėra: