Etymology
From Anglo-Norman and Old French bailif (plural bailis), probably from Late Latin reconstructed as *bāiulivus (“castellan”), from Latin baiulus (“porter; steward”), whence also bail. As a translation of foreign titles, via French bailli, Scots bailie, Dutch baljuw, etc. Role, and later word, mostly replaced native reeve.
bailà sf. (4) bailė, baimė: Nustvėrė mane bailà Tvr. Jam bailõs nėra, ar vidurnaktis, ar ne Rod. Aš tam vaikui išvarysiu baĩlą, paėmęs diržą Švnč. ^ Bailõj akys plačios Švnč.
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą