Esu Lietuvos pilietė, mokausi ir dirbu šalies naudai, moku mokesčius. Tačiau susiklosčiusi situacija pastaromis dienomis vienuose šalies slaugos ir palaikomojo gydymo namuose (redakcijai žinoma) verčia mane abejoti, kokia Lietuvoje yra veikianti sveikatos priežiūros sistema.
Mano senelį, visą gyvenimą gyvenusį ir dirbusį Lietuvoje, ištiko insultas. Pragulėjęs dvi savaites ligoninėje jis buvo gydytojų sprendimu perkeltas į slaugos ligoninę. Lankėme jį kas dieną, sveikata tai pagerėdavo, tai pablogėdavo.
Senelis tapo irzlus, piktas. Pasakojo, kad slaugytojos jį muša, jei jis atsisako vartoti jam skirtas tabletes, personalas elgiasi grubiai, tinkamos priežiūros (išmaudyti, laiku pakeisti sauskelnes, kineziterapeuto paslaugų, kurios buvo žadėtos) mes taip ir nesulaukėme, nors su gydytoja minėti dalykai jau buvo sutarti.
Nusprendėme, jog pasiimti jį namo bus palankiausias variantas tiek mums, tiek ir seneliui, kadangi ten jo tikrai niekas nenuskriaus.
Gydytoja mus ilgai atkalbinėjo ir sakė, kad mes patys nesusitvarkysim su juo, kad slaugos namuose jam bus geriau, bet visa šeima matėme, kad po tokio kiekio raminamųjų vaistų jam darydavosi vis blogiau.
Visada mūsų laukdavęs senelis pastarosiomis savaitėmis mums atėjus gulėjo nusisukęs, dažniausiai miegodavo ir verkė, kad nori namo, nes čia yra skriaudžiamas.
Mes pastebėjome mėlynes ant kūno. Paklausę seselių, iš kur jos atsirado, į šiuos klausimus gaudavom atkirtį, kad jis mušasi į grotas, kurios yra ant lovos. Taip esą bandė jį drausminti.
Vakar nutiko įvykis, po kurio likome sukrėsti ir negalime tylėti. Maždaug apie 16 valandą po pietų senelį lankė mano vyras ir papasakojo, kad seneliui viskas gerai.
Aš pati atvažiavau, kaip visados, po darbo, apie 19 val. Tačiau senelio jau neberadau, jo lova buvo užklota, o daiktų spintelėje jau nebebuvo. Kai iškart nuėjau pas seseles, kurios jį prižiūrėjo ir paklausiau, kur yra senelis, jos ironiškai besišypsodamos atsakė man, kad „jis perkeltas į „psichuškę“.
Nubėgau aiškintis su budinčiu gydytoju, paprašiau jo pasiaiškinti, kodėl senelis buvo išvežtas be mūsų žinios, kuomet dar prieš kelias dienas įvyko pokalbis su senelio gydytoja, su kuria buvo sutarta iš karto skambinti mūsų šeimos nariams, jeigu vyks kokie pakitimai.
Gydytojas pasimetė, nežinojo, ką atsakyti, ilgai nenorėjo pasakyti, kas pasirašė perkėlimo aktą, ir tik po 10 min. prisipažino, kad jis nusprendė nieko neįspėjus perkelti 82 metų senoli į psichiatrinę ligoninę.
Maža to, daktarui pasirodė, jog vien tik slaugytojų perkelti seneliui neužtenka ir jis iškvietė policijos ekipažą sutramdyti 82 metų senolį, surišo jam kojas ir rankas, jėga pervežė į psichiatrinę ligoninę.
Paklausus gydytojo, ar apie jo pervežimą žinojo skyriaus gydytoja, jis atsakė, kad nežinojo. Suprantu, kad teisybės nerasiu, nes tai yra viena įstaiga, kurioje dangstomi pastarieji įvykiai. Ir vis tiek bus padaryta taip, kaip jiems būtų naudinga.
Mano laimei, kad tuo metu su manimi buvo dar vienas šeimos narys ir taip pat matė viską, kas įvyko bei spėjo įrašyti gydytojo atsakymus. Paprašius gydytojo pateikti argumentuojančius dokumentus, kurie įrodo, kad jis turi teisę perkelti senelį be mūsų žinios į kitą gydymo įstaigą, daktaras pasakė, kad jie yra, bet dabar jis negali jų pateikti.
Kviečiau policijos ekipažą, bet „malonus“ komisaras pakeltu tonu atsakė man, kad atvažiuos ir išveš mūsų šeimą į areštinę dėl konflikto su gydytoju. Taip mes ir nesulaukėme pagalbos nei iš gydytojų, kuriems buvo nešamos dovanėlės, nei iš mūsų gerbiamų policijos pareigūnų, kurie reagavo į iškvietimą tramdyti senolį, o į mūsų pagalbos šauksmą atsakė šaltai ir abejingai.
Neduok Dieve dar kartą apsilankyti šioje įstaigoje. Visiems mums nepadėjusiems žmonėms linkiu niekada nepatirti to, ką vakar patyrėme mes, nes, kaip žinome, gyvenime viskas sugrįžta ratu ir apsisuka prieš mus.
***
Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės atstovai komentuoti situaciją atsisakė, nes informacija sudaro asmens sveikatos (medicininę) paslaptį.
Tai va kaip.
Gavau atsakymą į klausimą:
Ar, psichiatrijos gydytojams paprašius pagalbos, policijos pareigūnai privalo ją suteikti, ar ne?
Tai kur mes gyvename?
017-10-18 23:21
109.77.50.112
48 HM
Pilnai tikiu siuo pasakojimu. Slaugos ligoninemis pasitiketi negalima jokiu budu. Kai as paklausiau kada pacientai maudomi, man atsake kad kiekviena savaite ir dar pazymi zurnale. Paprasiau parodyti, pasirodo kad mano tetis buvo nemaudytas tris menesius. Paklausus kodel , atsake kad jeigu pacientas atsisako , tai per prievarta nemaudome. Tai kad pacientas neveiksnus, jam leidziamas morfijus, kaip jus galite klausti jo nuomones? Tada susigedo ir ta pacia diena ismaude. teko matyti pacientu kuriems padededa maista ant spinteliu ir nueina, po kiek laiko neliesta lekste ateina ir nunesa, net nesivargina suzinoti kodel pacientas nevalgo. O paientas, net negalintis ranku pakelti. Tas pat su tabletem, atnesa ir padeda ant spinteles, norit gerkit norit ne. Dazniau ten pabunant ojojoi kiek pamatai. Linkiu ten niekam nepakliuti.
2017-10-18 22:37
78.60.62.177
34 D
Mano 18 m dukra nualpo, bestovėdama ilgoje eilėje prieš Kalėdas. Aplinkiniai iškvietė greitąją ir ta nualpusį žmogų nuvežė ne kur kitur, o psichiatrinę N.Vilnioje, užrašiusi diagnozę "Nerimo ataka", nors jokio nerimo nebuvo. Tik atvesta į skyrių, dukra suprato, kur atvežė ir paskambinusi paprašė ją iš ten ištraukti, ką padarėm po ilgiausių ginčų su priėmimo gydytoja. Juk kai tave tamsiu paros laiku atveža į ligoninę, neaišku, kokia tai ligoninė, ypač kai prie durų tik parašyta "priėmimo skyrius"
Irgi šiandien:
85-ąjį gimtadienį švenčiantis V.Landsbergis atsidūrė ligoninėje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą