Lietuva Be Istorijos?

Vytis kartu su trispalve prie valstybės institucijų neplevėsuos?

2017-12-27
Anot Heraldikos* komisijos, istorinė vėliava galėtų būti keliama valstybės švenčių dienomis, bet ne nuolatos**.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį dėl Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisų surengė klausymus.

Jų dalyviai vis dėlto sutarė, kad istorinė arba herbinė vėliava turėtų būti nuolat iškeliama virš arba šalia Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo, teismų, prokuratūrų, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybių, Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilies bei Karo muziejaus skverelyje Kaune. Taip pat Kernavėje ir Senųjų Trakų piliavietėje.

Projekte taip pat nurodoma, kad per valstybines šventes vėliava su Vyčiu turėtų plevėsuoti ir virš kitų įstaigų, institucijų, diplomatinių atstovybių užsienyje. Valstybės bei savivaldybių įstaigoms ji būtų privaloma ir Laisvės gynėjų dieną sausio 13-ąją, Lietuvos įstojimo į NATO bei ES dienomis – atitinkamai kovo 29-ąją ir gegužės 1-ąją, liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-iąją – Kariuomenės dieną.

* herald (n.)
"messenger, envoy," late 13c. (in Anglo-Latin); c. 1200 as a surname, from Anglo-French heraud, Old French heraut, hiraut (12c.), from Frankish *hariwald "commander of an army" or a similar Germanic source, from Proto-Germanic *harja "army" (from PIE root *koro- "war;" see harry) + *waldaz "to command, rule" (see wield). The form fits, but the sense evolution is difficult to explain, unless it is in reference to the chief officer of a tournament, who introduced knights and made decisions on rules (which was one of the early senses, often as heraud of armes, though not the earliest in English).

** Kas gi mūsų Karivaldikos (koro+waldaz) komisijos pirmininkas?

Štai jis ji:

Anot Heraldikos komisijos, istorinė vėliava galėtų būti keliama valstybės švenčių dienomis, bet ne nuolatos.

Kodėl?

O vat todėl:

„Įteisinus siūlomas pataisas, išeitų, kad Lietuvos valstybėje Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas, savivaldybes ir kitas svarbias krašto institucijas reprezentuotų net dvi*** skirtingos vėliavos: Lietuvos valstybės (trispalvė, įteisinta Konstitucija) ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava (raudona su baltu raiteliu, įteisinta įstatymu, kaip istorinio atminimo ženklas). Tokių dalykų nėra nė vienoje valstybėje“, – teigiama Heraldikos komisijos Seimui pateiktoje išvadoje.

*** Net dvi (pilietybės)?

Na, ne lietuviams, žinoma, tos pilietybės...

.....................................................................................................

2018 m. sausio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas priėmė Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIP-4422(2), kuriomis išplečiama Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarka.

Pagal priimtas naujas nuostatas Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat turės būti iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų: Seimo, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo, teismų, generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų, Lietuvos banko,Vyriausiosios rinkimų komisijos, vietose, kuriuose posėdžiauja savivaldybių tarybos. Iki šiol ji turėjo plevėsuoti virš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilies, Vytauto Didžiojo karo muziejaus skverelyje Kaune.

Lietuvos valstybės istorinė vėliava taip pat nuolat turės būti iškeliama Kernavėje ir Senųjų Trakų piliavietėje, galės būti iškeliama ant kitų pilių ir objektų, susijusių su Lietuvos valstybingumu ir Lietuvos valstybės gynyba.

Istorinė vėliava valstybės švenčių dienomis, taip pat sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną, gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės dieną, bus keliama prie, virš ar ant kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų.

Prie, virš ir ant Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, pastatų Lietuvos valstybės istorinė vėliava bus keliama užsienio reikalų ministro sprendimu, atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas.

Naujos įstatymo nuostatos, už kurias vienbalsiai balsavo 97 Seimo nariai, įsigalios 2018 m. balandžio 30 d.

Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).

Seimas 2004 m. liepos 8 d. pakeitė įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ ir į jį įrašė senąją vėliavą – raudoną su baltu raiteliu. Ją pavadino, kad nesipainiotų su Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorine vėliava. Lietuvos valstybės istorinės vėliavos projektą ir etaloną Seimas patvirtino 2010 m. birželio 17 d.