Našlaičių kapinės – nebeveikiančios kapinės Vilniuje, Antakalnyje, tarp Antakalnio kapinių ir Šilo gatvės, Pavilnių parko apsuptyje. Pradėjo kurtis XIX a. vid. Čia laidojo ne tik katalikus karius, bet ir mirusius kalėjimuose, Šv. Jokūbo ligoninėje, miesto elgetas, neturtingus aplinkinių kaimų gyventojus, taip pat buvusius Trinitorių bažnyčios parapijiečius. 1903 m. dokumentuose rašoma, kad šios kapinės yra pasaulietinės, jose laidojama be jokios tvarkos ir priežiūros, kapai be paminklų, o daugelis ir be kryžių. Jos niekada nebuvo aptvertos. 1946 m. tvora buvo atskirtos nuo Antakalnio kapinių[1].
Dabar Našlaičių kapinės priklauso Rokantiškių kapinių administracijai. Būdingi daugiausia stačiatikių kryžiai, kapavietės apleistos, išsibarsčiusios netaisyklingai, daug kur gaubiamos miško.
Vilniuje, Antakalnyje, Našlaičių kapinėse, archeologai rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago
Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus, ketvirtadienį BNS patvirtino Vilniaus universiteto atstovai.
Pasak tyrėjų, tose pačiose kapinėse turėtų būti užkasti ir kitų garsių Lietuvos partizanų – Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kt. – palaikai. Tikėtina, kad čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė.
VU archeologo docento Gintauto Vėliaus teigimu, pradinis atliekamų archeologinių tyrinėjimų tikslas buvo nustatyti, ar Našlaičių kapinėse buvo užkasami 1956–1969 m. laikotarpiu Vilniuje KGB vidaus kalėjime nužudyti mirties bausme nuteisti asmenys.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą