Lietuvos Mylimiausi

Kas?

Nežinot?

Keista.

Lietuvos Mylimiausi - Lietuvos Žydai!

Netikit?

Be reikalo.

Štai, Lietuvos žydams apie naują pilietybės atkūrimo galimybę bus pranešama asmeniškai

Kaip teigiama Lietuvos pilietybės įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo Aiškinamajame rašte, iš Lietuvos Respublikos 1918–1940 išvyko daugiau nei 1 milijonas piliečių. Pagrindinės emigracijos kryptys buvo Šiaurės, Pietų Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika (toliau – PAR). Nemažą (kokią?) išvykusiųjų dalį sudarė žydų tautybės piliečiai. Žydai emigracijai dažniausiai pasirinkdavo PAR.

Taigi:

1. Žydai Lietuvos gali gyventi PAR, Izraely ar balažin kur, ir jiems Lietuvos vyriausybė, VRM, praneš (praneša) asmeniškai apie galimybę gauti (atkurti) Lietuvos Respublikos pilietybę neprarandant turimosios.

2. Lietuviai Lietuvos gyvent privalo Lietuvoj, o tiems, kurie iš jos išvyko, Lietuvos vyriausybė, VRM, nepraneš (nepraneša) asmeniškai apie galimybę gauti (atkurti) Lietuvos Respublikos pilietybę neprarandant turimosios.

3. Rusai, totoriai ir kitokie žmonės Lietuvos šiuo požiūriu lygūs lietuviams Lietuvos , Lietuvos vyriausybė, VRM, nepraneš (nepraneša) asmeniškai apie galimybę gauti (atkurti) Lietuvos Respublikos pilietybę neprarandant turimosios.

Palyginkim šitokius mėlynus ir raudonus skaičius:

XIX a. pabaigoje Rusijoje jau gyveno apie pusantro milijono žydų, jie sudarė apie 13 nuošimčių visų gyventojų. Amžiaus viduryje Lietuvos gubernijose gyveno beveik 250 tūkst. žydų. Žydų skaičiaus didėjimo tendencija išliko iki XIX a. pabaigos.

1922 m. Vilniaus praradimas žydų skaičių Lietuvos Respublikoje sumažino iki 7,6 nuošimčių visų gyventojų. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje be Vilniaus krašto gyveno beveik 154 tūkst. žydų. Daugiau nei pusė žydų koncentravosi didžiuosiuose miestuose: Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje. Neigiamą poveikį bendruomenės demografijai turėjo tarpukariu intensyviai vykusi emigracija į Palestiną, Pietų Afriką ar JAV. 1923 – 1939 m. iš Lietuvos išvyko apie 25 tūkst. žydų. Dėl II Pasaulinio karo metais vykdyto žydų Holokausto Lietuva neteko daugiau nei 90 nuošimčių savosios žydų bendruomenės. Panaši nužudytųjų statistika buvo Lenkijoje (92 %), Latvijoje (89 %) ir Čekoslovakijoje (85 %). XX a. 8 – 9 dešimtmetyje į Lietuvą dirbti ar tikėdamiesi lengviau emigruoti pradėjo keltis Rusijos žydai. Dabartinė Lietuvos žydų bendruomenė nėra gausi. 2000 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, žydams save priskyrė 4007 gyventojai, tik 1249 nurodė išpažįstantys judaizmą. Didžiausios žydų bendruomenės veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Holokausto nacių okupuotoje Lietuvoje metu buvo beveik visiškai išnaikinti Lietuvos generalinėje srityje gyvenę žydai.^[1] Lietuvoje holokaustas prasidėjo nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Iš maždaug 208–210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190–196 tūkst., didžioji dalis tarp 1941 m. birželio ir gruodžio mėn.^[2][3]

Tik nepamirškim, kad už kiekvieno jų - žmogus.