Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: vaistas.

Rezultatai

Antraštė:: váistas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus komponentus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.]. Žinoti. Šia reikšme prūsai išlaikė pakeistą ide. perfekto formą *u̯oid- iš *u̯id- ‘matyti’: 2 praes. sg. waisei ‘spėji, pranašauji’ (naujos kilmės pakeistas atem.) 1 pl. waidimai, 2 pl. waiditi (antrinis -i- kamienas), iš jo pasidaryta bendratis waist. Lie. kalboje yra vedinys váistas (*vaid-ta-).
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 236

Antraštė:: vaistas
Straipsnelis:: Žodžiai, žymintys šią sąvoką, dažnai yra padaryti ar kitaip susieti su žodžiais, žyminčiais sąvoką gydytojas, gydyti. Kiti yra kilę iš žodžių, reiškiančių ‘augalas’ (‘augalas’ → ‘gydantis augalas’ → ‘vaistas’); ‘žinios’ (‘žinios’ → ‘magija’ → ‘vaistai’); ‘medžiaga’ ( ‘medžiaga’ → ‘gydanti medžiaga’ → ‘vaistas’) ir t. t. Lie. vaistas galbūt (kaip ‘antgamtiškos žinios, magija’) giminiškas pr. waist ‘žinoti’ (waidimai ‘mes žinome’), s. r. v̌dĭ ‘žinojimas, magija’, s. sl. v̌dĭ ‘atsakyti’, gr. οἶδα ‘žinoti’.
Šaltinis:: Buck 1949, 734

Antraštė:: vaistas
Reikšmė:: vaistai
Straipsnelis:: Lie. vaistas Daukša Post. 19,₂₃; Ožkab. dainos I 151, váistai РФВ LXVI 238, váistras galbūt siejasi su s. i. viṣ̌á-ḥ, av. viš-, gr. ἰός (su ῑ, air. fī ‘nuodai’, lo. vīrus ‘gleivės, sultys, nuodai’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 243. Dėl semasiologijos, plg. r. зелье ‘vaistai, nuodai’ ir s. isl. lyf ‘gydomoji žolė’ : s. isl. lubbi ‘sultys, sula’. Dėl lie. vaistas priesagos plg. sl. těsto ‘tešla’.
Šaltinis:: Endzelīns DI III (2), 87

Antraštė:: váistas
Straipsnelis:: Lie. váistas yra ypač vartojamas Klaipėdos areale, taip pat kai kuriose Prūsų Lietuvos bei rytų aukštaičių šnektose. Senieji tekstai rodo, kad ankščiau šis žodis buvo dar labiau paplitęs. Daugelyje tarmių váistas buvo pakeistas slavų skoliniais liẽkarsta, liẽkarstva, liẽkvarsta (savo ruožtu dėl bendrinės kalbos įtakos dabar išstumtų žodžio váistas). Visos kirčiuotės Lietuvoje yra paliudytos: (1) váistas, váistus (Ragainė, Galbrasčiai, Rusnė, Šilutė, Priekulė), (3) vaistaĩ, váistus (Klaipėda, Karklė, Plikiai, Kretingalė). Rytų aukštaičių areale vaistas priklauso kirčiuotei (2) (Vidiškiai) arba (2) ir (4) (Naujamiestis, Linkmenys).
Šaltinis:: Grinaveckis 1998, 71–74

... gydytojas, gydyti ...

DUOK RECEPTĄ!

recèptas sm. (2) DŽ, TrpŽ, rèceptas (1) Šv, recẽptas (2) KII122; Š

1. gydytojo išduodamas oficialus raštelis, pagal kurį vaistinėje gaunami vaistai: Tik recèptą išrašykit, ir mes gausim [vaistų] Vlk.

2. prk. nurodymas, patarimas, kaip daryti, veikti, elgtis: Duosiu tau geriau receptą, ant liežuvio ilgo keptą J.Marcin.

Tragiškai pasibaigusio įvykio vaistinėje liudininke tapusi vilnietė Rima teigia, kad „nors vaistininkai ir ne medikai, jie ir ne statybininkai, jie gali suteikti kažkokią skubią pagalbą“. Moteris stebėjosi vaistininkių abejingumu, kai nė viena nepriėjo padėti viduryje vaistinės tiesiog nukritusiai senyvo amžiaus moteriai. Nors buvo iškviesti medikai, jie nespėjo padėti, moters gyvybė užgeso.