2019-10-17 12:00 Autorius: ekspertai.eu
Kai šių metų pavasarį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Maskvoje susitiko su vis labiau agresyvėjančios teroristinės Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ne vienas, tame tarpe ir Lietuvos politikos mokslininkai drauge su nepriklausoma žiniasklaida šiurpo, tačiau tai vertino kaip atsitiktinę klaidą.
Tačiau kai šių metų rudenį Estijos vadovė pareiškė, kad jos valstybė turi likti tarp šalių, kurios savarankiškai veda dialogą su Maskva, tapo aišku, kad ši Baltijos sesė pavojingai krypsta nuo reikiamo, Lietuvos strategų nubraižyto kurso.
Ilgai laukti tragedijos nereikėjo – šių metų spalio 16 d. Estijos prezidentė jau ne šlapia smirdančia chloruota mazgote sušėrė, bet atvirai sjovė į Lietuvos veidą tirštai rienų skreplį pareikšdama, kad artėjančią vasarą kviečia teroristinės Rusijos vadovą V. Putiną atvykti į Estiją.
Ši žinia iš Estijos tiek šlykšti, kad jos valstybinis transliuotojas (VT) savo svarbiausioje spalio 16 d. naujienų laidoje „Panorama“ net neužsiminė.
Kaip žinoma, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda yra aiškiai pasakęs, kad santykiuose su Rusija reikia klausyti ir vykdyti ne tik tai ką nurodo didžiosios pasaulio valstybės, bet būtina, kad tarpusavyje veiksmus derintų Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija. Atskirai negalima priimti jokių savarankiškų sprendimų.
Tad Lietuva pasauliui išlieka žinoma kaip bene vienintelė likusi valstybė, kuri gina vertybes, kovoja už žmogaus teises, demokratiją ir be kompromisų kovoja su vis labiau agresyvėjančios Rusijos grėsmėmis, vis didesne Kinijos grėsme bei paskutiniojo Europos diktatoriaus valdomos Baltarusijos branduoline grėsme.
Ar Estijos akibrokšto klausimu prezidentas G. Nausėda organizuos dar vieną slaptą Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kol kas nepranešama.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą