LR Vyriausybė vasario 26 dieną apsisprendė skelbti ekstremalią situaciją ruošiantis galimam koronaviruso plitimui šalyje. Ekstremalių situacijų valdymo ekspertė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Renata Baniulienė
sako, kad jau teisiniame lygmenyje padaryta klaidų.
Ar ekstremali situacija paskelbta teisėtai ir laiku?
Pasak R. Baniulienės, ekstremalią situaciją numatantį nutarimo projektą Sveikatos apsaugos ministerija parengė vadovaudamasi Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) sprendimu. Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė, nenorėdama pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo, Valstybės rezervo įstatymo, ramia sąžine pažeidžia Civilinės saugos įstatymą. „Susidaro kuriozinė situacija, – sako R. Baniulienė. – Pažeidus Civilinės saugos įstatymą ir neteisėtai paskelbus ekstremalią situaciją tarsi teisėta tampa galimybė lanksčiau naudoti Vyriausybės rezervo arba valstybės biudžeto rezervo finansinius išteklius ir be viešųjų pirkimų įsigyti įvairias prevencines priemones“.
Pasak R. Baniulienės, kad ir kaip būtų vertinamas bendras informacinis laukas apie plintantį virusą, šiuo atveju ekstremali situacija skelbiama neteisėtai dėl vienos labai paprastos priežasties – tam bent jau kol kas nėra jokios objektyvios priežasties. „Kad ir kaip žmones veikia žinios, gandai ir noras imtis priemonių prieš plintantį virusą, ekstremalios situacijos paskelbimo dieną Lietuvoje nebuvo užfiksuotas nei vienas ligos atvejis. Valstybinio lygio ekstremalios situacijos paskelbimui turi būti konstatuota, kad ekstremali situacija apėmė bent tris savivaldybes. Galiausiai iškraipyta ir pačios ekstremalios situacijos koncepcija ne tvarkytis su nelaimės padariniais, bet imtis prevencinių priemonių“, – pastebi ekspertė.
R. Baniulienė sako, kad būtų galima teigti, kad Civilinės saugos įstatyme keičiamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymių apibrėžimas, bet ir vasario 26 dienos Vyriausybės posėdyje pritartame pakeitimų variante numatyta, kad valstybės lygio ekstremali situacija turi būti konstatuota tuomet, kai bus peržengta bent vienos savivaldybės ribos. „Dabar ekstremalios situacijos paskelbimo momentu galioja 2014 m. ekstremaliųjų situacijų skelbimo tvarka, nėra nei vieno pavojingos ligos atvejo ir viešai skelbiama, kad valstybės lygio ekstremali situacija skelbiama profilaktiškai... Juokas pro ašaras, tačiau tokiu atveju jau dabar ekstremalią situaciją būtų galima skelbti ir dėl Baltarusijos AE keliamos grėsmės ir profilaktiškai, be viešųjų pirkimų naudoti valstybės lėšas pirkti sirenų, kaukių ar jodo tablečių pirkimui...“, – sako R. Baniulienė.
Ekspertę glumina ir kiti ekstremalios situacijos paskelbimo momentai.
Pasak R. Baniulienės, buvo pranešta, kad po ekstremalios situacijos paskelbimo bus sukurtas valstybės lygio operacijų centras, kuriam vadovaus Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pirmasis šio centro posėdis numatomas jau vasario 27 dieną. Bet Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ( SAM ESOC) sudarytas dar 2011 metais, o šio centro koordinatoriumi, t. y. jo vadovu paskirtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, kuriam ir pavesta koordinuoti ir kontroliuoti ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir valdymo sritį. „Operacijų centrai yra sudaryti visose ministerijose ir kai kuriose valstybės institucijose, ir jų veikla aktyvuojama pagal poreikį, kai gresia ar susidaro prielaidos ekstremaliai situacijai ir reikia imtis prevencinių priemonių, – sako R. Baniulienė. – Negana to - dėl koronaviruso grėsmės SAM ESOC centras jau aktyvuotas prieš mėnesį 2020 metų sausio 29 d. vykusiame VESK posėdyje“. Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad jau vasario 5 dienos VRM ministrės R. Tamašunienės pasirašytu protokolu yra aktyvuoti ir kitų ministerijų – Vidaus reikalų, Finansų, Užsienio, Susisiekimo ministerijų tokie ekstremalių situacijų operacijų centrai. „Taigi nebelabai aišku, koks valstybės lygio operacijų centras, kuriam vadovauti paskirtas Sveikatos ministras A. Veryga, sukurtas vasario 26 dieną. Galima spėti, kad Sveikatos ministras paskirtas vadovauti valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos vadovu, bet ar tai ne tas pats, ką minėjo premjerą pavaduojantis Ž. Vaičiūnas?". Ekspertė pabrėžia, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK), teigdama Vyriausybei tokius siūlymus demonstruoja, jog tiesiog nesiorientuoja civilinę saugą, ekstremaliųjų situacijų valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, akivaizdžiai nesupranta skirtumo tarp operacijų centro ir jo vadovo bei ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo funkcijų. „Dubliuojant funkcijas išradinėjamas dviratis, o laikas ir energija, kuri gali būti tikslingai nukreipta pavojingos ligos ir profilaktikai ir prevencijai, eikvojamas veltui“.
Kaip turėjo būti elgiamasi šioje situacijoje?
Pasak ekstremalių situacijų ekspertės, yra aiškiai numatyta, kad valstybės lygio veiksmų koordinavimas ir vadovavimas civilinės saugos sistemos pajėgoms atliekamas per valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pavedimu per ministerijų, kitų valstybės institucijų, įstaigų operacijų centrus. „Būtų užtekę VESK posėdžio metu pavesti SAM ESOC koordinuoti ir vadovauti visiems veiksmams“, – sako R. Baniulienė.
Ekspertė sako, kad kalbant apie pavojingos užkrečiamosios ligos protrūkį – yra parengtas valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, yra SAM ekstremaliųjų situacijų valdymo planas. „Tik ar juos kas nors bent vartė kas nors iš tų aukštų pareigūnų, kurie šiandien priiminėja sprendimus „profilaktiškai“ skelbti ekstremaliąją situaciją“, – abejoja ekspertė. Pasak R. Baniulienės valstybei turėtų būti svarbus visuomenės pasitikėjimas civilinės saugos sistema, bet dar svarbiau turėtų būti išlaikyti pasitikėjimą tų žmonių, kurie išmano civilinės saugos organizavimą bei ekstremaliųjų situacijų valdymą. „Tokių žmonių yra kiekvienoje savivaldybėje, kai kuriose valstybės institucijose, bet su tokiais VESK, LRV sprendimais ir pranešimais jie gauna patvirtinimą, kad jų vykdoma veikla nereikalinga, o teisės aktai šioje srityje yra niekiniai, jų galima nesilaikyti“.
Prisiminkim gaisrą Alytuje:
„Buvo pradėtos teikti pajėgos iš visos Lietuvos. Taip pat viešojoje erdvėje buvo informacijos, kad buvo pasitelkta tarptautinė pagalba. O tai yra sąlyga, kada reikia tą situaciją koordinuoti valstybės lygiu.
Ką tai reiškia: turėjo susirinkti Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija. Taip, ji susirinko, bet ji priėmė sprendimą neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos. Taip, ko gero, nebuvo poreikio. (...) Bet jie turėjo sušaukti valstybės operacijų centrą ir (...) turėjo būti koordinuojama visa pagalba, veiksmai, telkiami visi ištekliai“, – vardija R. Baniulienė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą