UžGavėnių PerSonaŽai

2012:

2014:

2014:

... 2012 m. buvo priimti kitokie sprendimai. Pirkti laivą R. Masiulio pasirašytos sutarties „dėka“ galėsime tik 2024 m., pasibaigus nuomos sutarčiai. Jos anksčiau nutraukti praktiškai neįmanoma, nes sutarties nutraukimo mokestis siektų tiek, ar net daugiau, nei kainuotų laivo nuoma iki 2024 m.

Viskas taip pripainiota ne Lietuvos naudai, tad laivo pirkimas po nuomos sutarties pasibaigimo 2024 m. kainuos dar apie 160 milijonų eurų. Vadinasi, beveik 760 milijonų eurų (600 milijonų eurų už dešimtmetį trukusią nuomą ir 160 milijonų eurų laivo pirkimas) yra ta kaina, kurią būsime sumokėję, kai savo nuosavybėje 2024 m. turėsime SGD laivą – saugyklą. Ir tai ne vienintelis epizodas, rodantis ekonominį nuostolingumą, kurį šis neūkiškai sudarytas sandoris atnešė Lietuvai, bet apie tai – kitame epizode.

Sunku įsivaizduoti, kaip konservatoriai ir R. Masiulis SGD terminalo likimą būtų sprendę toliau, jei tik būtų buvę valdžioje. Nes jau jo įgyvendinimo pradžia buvo gaubiama paslapties šydu, politikai ir ypač elitas nutylėjo, jog 2011 m. rugsėjo 3 d., Roko Masiulio vadovaujama AB „Klaipėdos nafta“, kaip matome dokumentuose, neturėdama nei šalies Vyriausybės suteiktų įgaliojimų, nei įmonės akcininkų sprendimo, pradėjo įgyvendinti SGD terminalo projektą. Projekto įgyvendinimas pradėtas įteisinti tik prieš pat sutarties dėl nuomos pasirašymą ir tęstas netgi po jos. Toks sprendimas įteisinti tai, kas iš esmės de facto įvyko, kitose demokratinėse valstybėse jau būtų įvertintas ir pripažintas teisiškai ydingu.

Su šiuo epizodu dalinuosi „Oxford Institute for Energy Studies“ informacija apie tai, kiek kainuoja pastatyti laivą -saugyklą.