Gana, prisisėdėjot.
Kas gi tas Sitis?
SIČIO VERSLAS YRA VERSLAS!
Prirašė:
From Middle English city, citie, citee, cite, from Old French cité, from Latin cīvitās (“citizenry; community; a city with its hinterland”), from civis (“native; townsman; citizen”), from Proto-Indo-European *ḱey- (“to lie down, settle; home, family; love; beloved”). Cognate with Old English hīwan pl (“members of one's household, servants”). See hewe. Doublet of civitas.
Displaced native Middle English burgh, borough (“fortified town; incorporated city”) and sted, stede (“place, stead; city”).
settle:
- Middle English setlen, from Old English setlan (“to settle, seat, put to rest”), from Old English setl (“seat”) (compare Dutch zetelen (“to be established, settle”)) and
- Middle English sahtlen, seihtlen (“to reconcile, calm, subside”), from Old English sahtlian, ġesehtlian (“to reconcile”), from Old English saht, seht (“settlement, agreement, reconciliation, peace”) (see saught, -le).
Sėdi, žinoma, ant subinių:
sùbinė sf. (1) Š, NdŽ, KŽ, Smln, subinė̃ (3b) K, LsB403, NdŽ, KŽ, Rsn, subi̇̀nė (2) J, FrnW, NdŽ vlg.
1. Q1, B, R, MŽ, Sut, I, N, K, LsB403, M, L užpakalis, sėdmenys: Sudėjimas iš dviejų bulių vadinas sùbinė J. Jo subinė̃ girnų didumo Lš. Laksto anie plikoms sùbinėms, nei anie šalčio bijo, nei nieko End. Nuogom subinýtėm [vaikai] an pusnies Antr. Kirto par sùbinę su dvim rykštėm beržinėm Nv. Į sùbinę įsegtų [vagims] – viską pasisakytų; ne – čiupinėjas Krš. Juk ir ponų vaikesčiai taip jau per sùbinę gauna, kad jie, kaip kiti vaikai, į patalą męža K.Donel. Ir ištiko neprietelius savo per subinę (paraštėje pasubinina) BBPs78,66. Dar gausi ir į sprandą, į sùbinę, nemaišysys, ka piemuo esi Lc. Rudunsiums vištums labai sùbinės plikos – tokios veislės! Krš. Eik iš subinė̃s pusės [pro karvę], o ne pro pryšakį Jnš. Kailineliai trumpi – pusiau sùbinės Vkš. Lig sùbine vandenio būdavo Lnkv. Ka jau brenda salyg subinium̃s – šlapia tvarte Erž. Kaip muno metų sulauksi, subinė̃s nepaneši Krš. Pasenau, sùbinės neatkelu – sėdu i sėdu Lnk. A sùbinės neatsuki durų uždaryti?! Dr. Gulia sùbines išvertusys End. Senukai dirbs, o jaunukai gulėkit sùbines išpūtę Gs. Sùbinę atmetusi su lazike eina Skdv. Buvo vaikas subináitę išjojęs[is], par tą susirgo ir mirė Šts. Koks čia vežimas – tik po sùbine įsimetė Jnš. Pri sùbinei gatavai kojos (mažaūgis) Slnt. Sùbinę kaukui parodyk, tuo ans tą budinką ir uždegs J. Tam biesuo ans sùbinę rodė End.
^ Kur ta svočia atsisės, penki pūdai subinės LTR(Sln). Jei katė moja su dešine koja – bus svečias, jei laižo subinę – viešnia LTR(Ldvn). Bėgsi kaip į subinę šautas Als. Eina kaip subinėn įdurtas KrvP(Vb). Puldinė[ja] kaip subinę išdegęs Vkš. Ko dabar tyli kaip subinė̃ svečiuos? Snt, Vlkj. Tylia (Didžiuojas Slnt) kaip sùbinė, į turgų vežama Gd. Apsileis kaip sùbinė plaukais, ir lips visi an sprando Krš. Išmetė kaip sùbinę iš meisos (išpeikė) Varn, Užv. Mes buvom kaip subinė su marškiniais (artimi kaimynai) Šts. Biedno i bagoto subinė iš dvie šmotų LTR(Rm). Ne teip buvo! Ko loji kaip sùbinė – pati nežinai! Trk. Eik sau neplepėjusi, sùbinė medžio! Šauk. Verda i verda kaip subinė po Užgavėnių Šts. Ko čia kamšais [be darbo] kai subinė̃ po marškinius! Rs. Vyro giminė kaip šunio subinė̃ Šmn. Išejo kaip į sùbinę bučiavęs (nieko nepešęs) Škn. Purslojas kaip sùbinė į vandenį Rg. Rokuokis kaip su sùbine Krtn. Susišnekėjov kaip subinãlė su naginale End. Lauk, kol sùbinė kelmą ims lot (nesulauksi) Grž. Aš tavęs tiek bijau kiek sùbinė išvirkščios drobulės Lkv. Subinė dirta ant to Šts. Subinė mūso, votegas jūso Trk. Už durną galvą subinelę atlups LTR(Vdk). Liežuvis ne votagas – subinės nepraplaks Kltn. Sùbinė ne koštuvis, pilvas ne grometa – viską valgom Trš. Pilvas ne dvilinkė, subinė ne vieškelis, kulnia į balkį nerašysi Kltn. Nenoriančiam ir į sùbinę įplaka End. Ne iš tavo panagės, iš vištelės subinė̃s (apie pinigus už parduotus kiaušinius) Erž. Juo skubini, juo sùbinė (juo skubi, juo nesiseka) Krš, Erž. Ans niekam netinka, kišk sulenkęs į sùbinę Krtn. Imk į galvą, o ne į sùbinę Slnt. Galva uždėta, ka sùbinė lapų nepribirtų (apie kvailą) Krš. O kam tu galvą nešioji ant pečių? A tam, ka sùbinė lapų neprikristų?! Ub. Prisėsk subinę, kad pelė neįlįstų (ramiai gyvenk) Tlž. Kad jau išsižios, tai subinė̃ pro gerklę matytis Ktč. Raškažis sùbinę drasko Trs. Į sùbinę oro nebepripūsi (iš mirusių neprikelsi) Kv. Geriau akmenį būčiau pagimdžius toj vietoj, tai kiaulė sùbinę būt turėjus kan paskasyt (apie nedorą sūnų) Ukm. Ka sùbinę paleisi, visi juoko gaus; ka liežuvį paleisi, i sùbinei kliūs Kl. Duok alaus. – Alus tau sùbinę pradauš (iron.) Slnt. Važiuok į Sedą, kad sùbinė pagedo (iron.) Nt. Gali eit į sùbinę stačias! Snt. Pareis [anyta] i gyvens, į sùbinę neįkąs Krš. Su sùbine vieno amžiaus esu (sakoma, kai kas įkyriai klausia metų) BzF52. Su viena sùbine dvi veseli neapšoksi (visur nesuskubsi) Slnt. Su viena sùbine dešimtį turgų neapjosi Slnt. Viena sùbine dvejų turgų neatliksi Kv. Tė – tei giminė, ka duok – tei subinė̃ DūnŽ. Liežuvis geras, o nagai subinė̃[je] DūnŽ. Su liežuviu i marę išlaktumi, o su nagais nė sùbinės neatkasai (dideli pažadai, o ne darbai) Slnt. Nereikėjo akis sùbinė[je] turėti, būtumi pamatęs Nt. Da teliukas subinė̃[je] tebė[ra], o jau peilį gelanda Šd. Aukščiau už sùbinę neiššoksi Ms. Subinė panižo – druska atpigs B. Ne visada tep ropė kepa, kap subinė̃ nori Klvr. Vienas aplink briką, kitas aple sùbinę pliką (apie nesusikalbančius) End. Pry subinės giminių nėr Vvr. Senai subinei naujas botagas (sena išteka už jauno vyro) CII1124. Nauja rykštė ant senos subinė̃s Sch95. Į seną sùbinę naujas kojas vis tiek niekas nebįstatys Krtn. Abu vieną subinę laižė KrvP(Vlkv). Gera (Minkšta End) širdelė – plika subinelė LMD(Rs). Tau bemiegant subi̇̀nėj dantys išdygs J. Ant stogo kožnas mandras subinę rodyti PPr306. Iš subinė̃s smukęs, tarp rietų šutęs (kiaušinis bei varškė) Sch62. Ar nori iš subinės smukusio? (kiaušinio) PrLXVII32. Senas senis, įdubus subinė (šulinys) LTsV581. Namam kloniojas, miškui subinę rodo (svirtis) LTR(Sln). Opšraus subinė apskretusi (eketė) Sch57. Drūtas ponas visų subines mato (slenkstis) Grk. Dvylika brolių – viena subinė (stebulė) BsM. ǁ drabužio dalis, dengianti sėdmenis: Kai sėdies, subinė̃ fukt i nusmunka (apie siauras kelnes) Jrb. Mūsų buvo prastas apsirengimas: sùbinės užlopytos, marginiai sijonai Grd. ^ Su ačiuo sùbinę užsilopyk – atiduok, kas priklauso! Slnt. Su dėkuo sùbinę užsilopyk, o mun piningais užmokėk! Vkš. ǁ N, KBII98, K, LVIII1113 išangė. ǁ prk. apatinė ko nors dalis: Trobos ant sùbinių sėda, niekas netaiso Lk. Butelio subinė̃ labai plati Snt. Pakišk ritę kūliuo po sùbinei Slnt.
2. bulvės dalis be akučių: Akutes nupjausčiau, o čia tik sùbinės paliko Kdl. Bado metais tėvai ropių akeles liuob nupjaustys ir pasės, o subineles suvalgysma Plng. Bepjaustant bulves sėklai, nemažai ir subiniùkių atsimeta Gs.
3. R, MŽ, N, KII83, K, FrnW, NdŽ, Gs adatos skylė siūlui verti, ąselė, bulė: Didelė sùbinė, greit įversu siūlą Krš. Ta adata tura didelę sùbinę Sg.
4. Krš, Pvn kuliamosios mašinos užpakalinė dalis su skyle, pro kurią išmetami šiaudai: Dvijau stokiatav pri sùbinei i šiaudus varykiatav pro durales laukon Slnt. Gausi nu sùbinės pakabinti Kal.
5. apie plepį, žioplį: Būk tu mun toks sùbinė – viską išpliurpė! Krš. Sùbinę pasiuntei, i pats eik iš paskui Rs.
◊ ant sàvo sùbinės sėdė́ti savarankiškai gyventi: Palauk, kad reiks ant sàvo subinė̃s sėdė́t, praeis visi mandrumai Sml.
ant sàvo sùbinės sė́stis (atsisė́sti) pradėti savarankiškai gyventi: Kaip, sako, an sàvo sùbinės sė́sys, i to nebturėsi Žr. An sàvo subinė̃s atsisė́do, pradėjo geriau dirbti DūnŽ.
ant vélnio sùbinės išei̇̃ti iširti, virsti niekais: Išẽjo veselė ant vélnio sùbinės Šts.
bi̇́esui į sùbinę labai toli (nuvykti): Jug aš čia, rokuo[ja], žinau, jug aš bi̇́esuo į sùbinę nenuejau Jdr.
bùrną laikýti už sùbinę veidmainiauti: Jagu ji ma[n] nepatinka, kaip aš laikýsiu savo bùrną už sùbinę Jrb.
į kurią̃ sùbinę kur: Į kurią̃ sùbinę nukišai, ka negali rasti! End.
į sùbinę [keliù] sakoma išvejant: Keliù į sùbinę, i mauk tokia poni! Krš. Piningelius susiėmė [pamotė], i tėvuo į sùbinę, i mauk Nv.
į sùbinę pabučiúok NmŽ sakoma nepaisant kito nuomonės: Aš savo gaidas grajysiu, i pabučiúok į sùbinę! Trk. Pabučiúok tu mun į sùbinę! Nesusilygau ir nedirbsu! Ub. Pabučiúok tu mun į sùbinę, baltai atsipraususi, žinai ką! Trk.
į sùbinę dùrti su ýla labai versti ką daryti: Ką aš n'imsiu – aš turiu imt, ka ma[n] dùria su ýla į sùbinę Jrb. [kai̇̃p]
į sùbinę ki̇̀šti (įki̇̀šti Kltn, suki̇̀šti)
1. dėti bet kur (nenaudingą, nereikalingą dalyką): Tokias akis įsikišk į sùbinę (ps.) Ar. O po švento Mataušo kišk į sùbinę kepalušą End.
2. veltui, tuščiai, nenaudingai išleisti: Sukišęs į subinę jos tą dvylika rublių Sln. Suki̇̀šo piningus kai̇̃p į sùbinę, jokios naudos neturėjo Rdn.
į sùbinę lį̇̃sti End, Erž pataikauti: Juo lendi̇̀ į sùbinę, juo putas [marti] Krš. Nė[ra] ko lį̇̃sti par daug į sùbinę Trk.
į sùbinę patrū̃byti sakoma, kai kas neįstengia menko padaryti, negali pakenkti: Galia visi patrū̃byti į sùbinę tai bobai Plik.
iš kuriõs vélnio (bi̇́eso Žr)
sùbinės neaišku, nežinia iš kur: Turėjo šautuvą ten dubeltauką iš senovės, iš kuriõs vélnio sùbinės buvo gavęs Jdr. Mūso Stasys ka parvedė [žmoną] iš kuriõs vélnio sùbinės Als.
iš sùbinės bỹra smė̃lis (smi̇̀ltys NžR, pelai̇̃) apie seną, sukriošusį žmogų: Jau iš sùbinės smė̃lis bỹra, o dar boba kalba apie ženatvę Jnš. Iš subinė̃s jau pelai̇̃ bi̇̀rsta DūnŽ.
kiaurà sùbinė neturtingas: Ką iš ano gausi – sùbinė ano kiaurà Vkš.
kul̃nys mùšasi į sùbinę Erž;
kulni̇̀s mùšdamas į sùbinę apie smarkų bėgimą, didelį skubėjimą: Leku leku visą amžių – kul̃nės į sùbinę mušas Krš. Ir lėksi, broliuk, kulnis į subinę mušdamas, jei norėsi sveikus kaulelius išnešti Vkš.
lopeti̇̀nskis prie sùbinės apie artėjančią mirtį: Lopeti̇̀nskis pri subinė̃s, nieko nebreik DūnŽ.
laukùs lóti sùbine plikam vaikščioti: Nuplyšau, prieita subine laukus loti Nt.
mẽdžio (medi̇̀nė) sùbinė Vkš apie netikusį padarą: Eik tu sùbine medžio, netiesa J. Cit, tu sùbine mẽdžio, a neisi gulti! (bara šunį) Vgr. O jūs, sùbinės medi̇̀nės! Eisiu aš pats i pakinkysiu! Rs.
ne į sùbinę spi̇̀riamas puikus, geras, neapsileidęs: Buvo motriška ne į sùbinę spiramà, darbininkė Krš.
pãskui (kieno) sùbinę váikščioti tvarkyti, ką kitas netvarkingai padaro, palieka: Viską išmėčioji, pãskuo tavo sùbinės i váikščiok! Krš.
paskuti̇̀nis narỹs leñda (ei̇̃na Vkš)
iš sùbinės apie nusenusį žmogų: Paskutinis narỹs iš subinė̃s leñda – gerybė motriškos! Krš.
per sùbinę pérvaryti praleisti maistui, gėrimams: Par sùbinę párvaro viską, nėko netura Krš.
pilnà sùbinė gerai gyvena, visko pertekęs: Žmonims pilnos sùbinės Krš. Pilnà sùbinė, nebžino, ko nora End. Kol subinė̃ pilnà, tai nieko nedirba Skr.
pipi̇̀rą grū́sti sùbinėje labai šykštauti: Grū́da sùbinė[je] pipirą, o netura nėko Krš.
plikà sùbinė visiškas beturtis: Kur tu eisi, kad subinė̃ plikà Drsk.
prie (kieno) sùbinės išlaikomas, lepinamas: Py motynos sùbinės buvę, nėko nežino Sg.
smer̃tis į sùbinę bàgariuoja arti mirtis: Benušoksi tu kur, ka jau smer̃tis į sùbinę bàgariuo[ja] End.
smer̃tis sùbinę úosto arti mirtis: A teip, a teip smer̃tis sùbinę úosto End.
su sùbine susipỹkti imti viduriuoti: Buvau su sùbine susipỹkusi, i gan Krš.
sùbinėmis badýtis Sml stumdytis, trūkstant vietos: Nėr kur apsisukt – sùbinėm bãdos Lnkv. Bãdomos sùbinėms – tiek tos vietos Krš.
sùbinę bučiúoti labai sugyventi: Ana buvo su tais geruoju, sùbines bučiãvo, o paskui pagaliais laidės – tiek susipyko Bt.
sùbinės diẽną niekada: Nebent sùbinės diẽną tu eisi į giminaziją! Ggr.
sùbinę džiùginti lepiai gyventi: Nė ponai subinãlės nebdžiùgins, karietose nebvažinės Šts.
sùbinė gáudo márškinius apie labai išsigandusį: Jau ir pačiam tiek tesiranda, subinė marškinius gaudo Sln.
sùbinėje gi̇́eda nežinia kur (pradingęs): Matai, tavo užpirkėjas subinė̃[je] gieda Snt.
sùbinė gróbsto márškinius Vkš, Slnt apie labai išsigandusį: Kaip sùbinė márškinius gróbsto, gerybė žmogaus! Krš.
sùbinė pàėmė vir̃šų pasidavė ištvirkimui, pasileido: Sùbinė vir̃šų pàėmė – su vaiku paliko Krš.
sùbine juõktis Trk tyčiotis: Sùbine juõkas iš tų mergų Krš. Sùbinėm juõksis visi iš tavęs Lnkv.
sùbinė nukándo nagùs nemoka ko dirbti: O pati nemoki, tavo nagùs gal subinė̃ nukándo? Snt.
sùbinėmis kriaušýtis stumdytis, trūkstant vietos: Būtumėt matę, kaip čia dirbo – subinium̃s kriaũšės Erž.
sùbinę laižýti pataikauti: Niekas ten anam sùbinės nelai̇̃žo Trk. Dar žalčiuo laižýk sùbinę, a žinai, kas esanti?! Trk.
sùbinę įmer̃kti į bėdą pakliūti: Bijau įmerkti subinę Šts.
sùbinę atmèsti susirgti, pasiligoti: Pasiutimo pilna, ka i sùbinę àtmetė Krš.
sùbinę atnèšti ateiti: A tos bobos pačios negali sùbinę atnèšt ir pasimt? KzR.
sùbinės nepanèšti nutukti: Ji pas vyrą turi gerą gyvenimą, jau subinė̃s nepàneša Jnš.
sùbinę prisipi̇̀lti Plv pasigerti: Sakiau, be klauso – i vėl parejo sùbinę prisipýlęs End.
sùbinę išpū̃sti supykti: Ar tu manai, kad sùbinę išpū̃si ir nevaikščiosi su manim, tai aš verksiu?! Skr.
sùbinė putója apie smarkiai dirbantį: Dirba, ka i sùbinė putó[ja] End.
sùbinė raũkos ima baimė: Kad šuo sulo[ja], mun sùbinė raũkos Šts.
sùbinė rỹna márškinius apie labai išsigandusį: Iš tos baimės subinė marškinius ryna Šts.
sùbinę ródyti tyčiotis: Tu lankstais, o anie tau sùbinę ródo Krš. Kad grybai dygsta, aš baduo sùbinę ródau Dr.
sùbinę paródyti End būti nedėkingam, palikti likimo valiai: Sùbinę paródo tikras vaikas, o čia augintinis Krš.
sùbinei užrùkti Erž kukliau gyventi, prasčiau maitintis: Daba biškį sùbinės užrùks End.
sùbinei slū̃žyti vemti: Tas y[ra] prasčiai, ka reik sùbinei slū̃žyti Vgr.
sùbinę susùkus skubant: Eisi sùbinę susùkęs, ka tik suspėtumi Lnk.
sùbinę tri̇̀nti eiti mokslus: Nu jau, tiekus metus sùbinę trýnęs negaus kokio darbo! End.
trupùtį tri̇̀nti sùbinėje J, Brs, Slnt, Vkš būti šykščiam.
vė́jo nebėrà sùbinėje atėjo senatvė: Ka vė́jo sùbinė[je] nebė̃[ra], i sėdėk pečių apsižergęs End.
velniai̇̃ leñda per sùbinę apie labai piktą: Par sùbinę leñda velniai̇̃! – Tau lenda! Trk.
žẽmę badýti sùbine labai stengtis: Neparkalbėsi tu jos, koc sùbine žẽmę badýk! Sml.
|
Kas, po galais, šitokį žodį sugebėjo išmušt iš viešosios kalbos?
Gal valdžios
Anglakalbiai juk sako subscript ir
Kad
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą