Šį rašinį parašiau vakar, bet jis paslaptingai pradingo šiąnakt.
Nieko sau;)
Taigi, tenka pradėt iš naujo.
skelbiamas nežinia kiek metų* neatnaujintas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, kuriame Seimo
nariai tebevadinami deputatais.
IR VISUS TUOS ILGUS METUSBeje, dar tais Pavojingojo Žemės Referendūmo
laikais ta pati Laura Matjošaitytė nepraleido progos pasišaipyti kai Seimo narį sykį pavadinau deputatu - ji ruošė mums, to Referendumo iniciatoriams,
šį atsakymą dėl rinkimų kompiuterinės sistemos stebėjimo:
STEBĖKIT KĄ TIK NORIT - TIK NE BALSŲ SKAIČIAVIMĄ!
deputato
Etymology 1[edit]
(This etymology is missing or incomplete. Please add to it, or discuss it at the Etymology scriptorium.)
Etymology 2[edit]
(This etymology is missing or incomplete. Please add to it, or discuss it at the Etymology scriptorium.)
deputato m (plural deputati, feminine deputata)
- (in Italy) deputy; Member of Parliament; congressman
- delegate, representative
Deputati,
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO RINKIMŲ
Į S T A T Y M A S
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Seimo deputatų rinkimų pagrindai
2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Seimo deputatu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir pastaruosius trejus metus nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo deputatais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karinę arba alternatyvią tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų pareigūnai.
3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, o šie balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsui.
5 straipsnis. Slaptas balsavimas
6 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie visus rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai turi būti pranešama ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apygardų ir apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į deputatus registravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
II. RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS
8 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas
Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalinama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Gyventojų skaičius apygardose neturi skirtis daugiau kaip 25%. Apygardų dydį, ribas ir centrus nustato ir skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 80 dienų iki rinkimų.
9 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
Rinkimų apygardos dalijamos į rinkimų apylinkes. Kiekvienos rinkimų apygardos suskirstymą į rinkimų apylinkes, rinkimų apylinkių skaičių ir dydį nustato apygardos rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki rinkimų.
III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
10 straipsnis. Rinkimų komisijos
11 straipsnis. Vienodas politinių organizacijų atstovavimas rinkimų komisijose
Visos politinės partijos ir visuomeniniai politiniai judėjimai, dalyvaujantys rinkimuose, turi teisę būti vienodai atstovaujami visose rinkimų komisijose.
12 straipsnis. Vyriausioji rinkimų komisija
Vyriausioji rinkimų komisija yra aukščiausia rinkimų organizavimo institucija. Jos pirmininką ir ne mažiau kaip 12 narių ketveriems metams skiria Seimas likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. Rinkimų komisija gali būti papildyta likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas tuo pat metu negali dalyvauti jokios politinės partijos ar visuomeninio politinio judėjimo veikloje.
Vyriausioji rinkimų komisija prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, užtikrina vienodą jo taikymą, šio įstatymo pagrindu leidžia instrukcijas ir paaiškinimus dėl rinkimų organizavimo, tvarko valstybės rinkimams skirtas lėšas bei vykdo kitus su rinkimais susijusius įgaliojimus, numatytus šiame įstatyme.
13 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijos
Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip 10 narių. Jas sudaro ir komisijų pirmininkus skiria Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pastarosios sudarymo.
14 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijos
Apylinkės rinkimų komisija sudaroma iš pirmininko ir ne mažiau kaip 6 narių. Apylinkės rinkimų komisija sudaroma rinkimų laikui. Ją sudaro ir pirmininką skiria apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pastarosios sudarymo.
15 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.
Rinkimų komisijų sprendimai, priimti neviršijant jų įgaliojimų, yra privalomi visiems rinkimų proceso dalyviams.
16 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų
Rinkimų komisijų sprendimus politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai, kandidatai į deputatus, jų įgaliotiniai, stebėtojai ir rinkėjai gali apskųsti aukštesniajai rinkimų komisijai per 10 dienų po sprendimo priėmimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai gali būti apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Skundas turi būti apsvarstytas per 3 dienas nuo jo gavimo, o jeigu iki rinkimų dienos yra likę mažiau nei 4 dienos – nedelsiant.
17 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijai motyvuotą atsakymą.
18 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose ir dėl savo veiklos rinkimų komisijose negaunantiems darbo užmokesčio, valstybė išmoka vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje dydžio sumą.
IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
20 straipsnis. Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams vykdyti sudaromi kiekvienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai. Juos sudaro atitinkamų savivaldybių valdymo institucijos ir jų vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų komisijoms likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos.
21 straipsnis. Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus bendroji tvarka
Į apylinkės rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo metu nuolat gyvena tos rinkimų apylinkės teritorijoje.
Jei po sąrašų sudarymo pradžios rinkėjas pakeitė savo nuolatinę gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės rinkėjų sąrašus pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą, jei likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų šios apylinkės komisijai jis padavė pareiškimą dėl jo įrašymo į rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi pasirūpinti, kad jis būtų išbrauktas iš tos apylinkės rinkėjų sąrašo, kur buvo jo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta.
22 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į sąrašus
Užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, jei jie neįrašomi į rinkėjų sąrašus bendrąja tvarka, pagal jų pasirinkimą gali būti įrašomi į rinkimų apygardos, kurios teritorijoje jie nuolatos gyveno iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos, rinkėjų sąrašus.
23 straipsnis. Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų sąrašus
Asmenys, atliekantys tikrąją karinę arba alternatyvią tarnybą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje jie nuolatos gyveno iki jie buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba alternatyvią tarnybą.
24 straipsnis. Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų sąrašą. Tai tikrina Vyriausioji rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas yra įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų ji kreipiasi į rinkėją, kad šis per 10 dienų praneštų, į kurį apylinkės rinkėjų sąrašą jis norėtų būti įrašytas. Jei per nustatytą terminą rinkėjas neapsisprendžia, Vyriausioji rinkimų komisija jį įrašo į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurioje, jos nuomone, rinkėjui patogiau balsuoti, ir apie tai per 3 dienas praneša rinkėjui. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas negali būti apskųstas.
25 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas
26 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas, kandidato į deputatus ar politinės partijos, visuomeninio politinio judėjimo įgaliotinis gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija pastabas privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 2 dienas nuo jų gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas gali būti apskųstas apygardos rinkimų komisijai per 2 dienas; apygardos rinkimų komisijos sprendimą privalo priimti per 2 dienas nuo skundo gavimo. Apygardos rinkimų komisijos sprendimas yra galutinis.
27 straipsnis. Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo teisės rinkti, rinkėjas ar politinės partijos, visuomeninio politinio judėjimo atstovas pateikia apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas apylinkės (apygardos) teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas, o jo sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis. Rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai
V. KANDIDATŲ Į SEIMO DEPUTATUS KĖLIMAS
30 straipsnis. Kandidatų į Seimo deputatus kėlimas vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose
Kandidatus į Seimo deputatus vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose turi teisę kelti politinės partijos, įregistruotos rinkimams pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip prieš 35 dienas iki rinkimų, taip pat visuomeniniai politiniai judėjimai, kurių veikiantys įstatai su nuoroda į politinį organizacijos pobūdį bei jų pakeitimai yra įregistruoti Teisingumo ministerijoje ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki rinkimų, ir jei yra ne mažiau kaip 1 tūkstantis rinkėjų parašų, remiančių judėjimo dalyvavimą rinkimuose.
Pavieniai asmenys gali iškelti save kandidatais į deputatus vienmandatėse rinkimų apygardose, jeigu jų kandidatūrą remia raštu ne mažiau kaip 1 tūkstantis tos apygardos rinkėjų.
31 straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai
Politinės partijos ar visuomeniniai judėjimai, keliantys kandidatus, turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) įstatus, jų pakeitimus, registracijos dokumentus ir rinkėjų parašus pagal šio įstatymo 30 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus;
2) pareiškimą apie dalyvavimą rinkimuose, kur nurodytos rinkimų apygardos, kuriose politinės partijos ar visuomeniniai politiniai judėjimai numato kelti savo kandidatus;
3) daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės. Jeigu politinės organizacijos įstatai nenumato kitaip, kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas organizacijos suvažiavime ar konferencijoje;
5) iškeltų kandidatų raštiškus sutikimus būti iškeltiems konkrečiose rinkimų apygardose. Sutikime turi būti kandidato įsipareigojimas, jei jis bus išrinktas, nutraukti darbinę ar kitokią veiklą, nesuderinamą su deputato statusu;
6) dokumentus, patvirtinančius, kad yra sumokėtas sąrašo rinkiminis užstatas lygus 1 vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui (VMDU), padaugintam iš kandidatų skaičiaus sąraše;
Pavieniai asmenys, iškėlę save kandidatais į deputatus, apygardos rinkimų komisijai turi pateikti:
1) pareiškimą apie savęs iškėlimą kandidatu į deputatus konkrečioje rinkimų apygardoje. Pareiškime turi būti kandidato įsipareigojimas, jei jis bus išrinktas, nutraukti darbinę ar kitokią veiklą, nesuderinamą su deputato statusu;
Taip pat turi būti nurodyta visų kandidatų vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta ir pateiktas dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę. Kandidatai, kurie yra davę kitų valstybių piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti.
Užstatas grąžinamas laimėjusiam rinkimus kandidatui ir politinėms organizacijoms, kurių sąrašai gauna teisę dalyvauti mandatų paskirstyme. Kiti užstatai pervedami į valstybės biudžetą.
Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas likus 35 dienoms iki rinkimų.
Gavusi politinės organizacijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi per 2 dienas kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl organizacijos registracijos fakto patvirtinimo. Teisingumo ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas. Gavusi pranešimą apie kokius nors registracijos trūkumus, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti politinės organizacijos įgaliotiniui.
32 straipsnis. Įgaliotinis rinkimams
33 straipsnis. Kandidatų į deputatus kėlimas ir įrašymas į sąrašą
Kiekvienas kandidatas į Seimo deputatus gali būti įrašytas tik į vienos politinės partijos ar visuomeninio politinio judėjimo iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Asmuo, įrašytas į tokį sąrašą, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į deputatus dar ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau kaip į vienos politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kurios politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąraše, taip pat kokioje vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje jis norėtų balotiruotis. Jei likus 30 dienų iki rinkimų kandidatas nepraneša apie savo pasirinkimą, jis išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų daugiamandatėje ir visose vienmandatėse rinkimų apygardose.
34 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos kelios politinės partijos ar visuomeniniai politiniai judėjimai gali sujungti savo iškeltų kandidatų sąrašus. Tam jie privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl kandidatų sąrašų sujungimo. Jungtiniai sąrašai laikomi vienu sąrašu. Viena politinė partija ar visuomeninis politinis judėjimas negali dalyvauti daugiau kaip viename jungtiniame kandidatų sąraše.
35 straipsnis. Teisė atsiimti rinkimų pareiškinius dokumentus
Politinė partija ar visuomeninis politinis judėjimas, taip pat asmuo, iškeltas vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, bet kuriuo metu gali atsiimti savo rinkimų pareiškinius dokumentus, tačiau ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Dėl to reikia raštu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pranešti atitinkamai politinei organizacijai.
Jei pareiškinius dokumentus atsiima politinė organizacija, esanti koalicijoje, tai kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir gali būti pakeičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerius. Jeigu atsiėmus pareiškinius rinkimų dokumentus koalicijos daliai jungtiniame kandidatų sąraše lieka tik vienos politinės partijos ar visuomeninio politinio judėjimo kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios politinės partijos ar visuomeninio politinio judėjimo kandidatai.
36 straipsnis. Kandidatų ir jų sąrašų paskelbimas
Pasibaigus kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Teisingumo ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios politinės partijos ir visuomeniniai politiniai judėjimai yra įregistruoti, kokių veikla yra sustabdyta ar nutraukta. Kitą dieną po Teisingumo ministerijos oficialaus patvirtinimo gavimo Vyriausioji rinkimų komisija, dalyvaujant politinių partijų įgaliotiniams, organizuoja eilės numerių suteikimą pagal burtus atskirais sąrašais rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ir jų koalicijoms.
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija skelbia rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų, visuomeninių politinių judėjimų ir koalicijų iškeltų kandidatų sąrašus, jiems suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus.
VI. KANDIDATŲ Į SEIMO DEPUTATUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis. Kandidato į Seimo deputatus teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai į Seimo deputatus po kandidatų sąrašų paskelbimo rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse masinės informacijos priemonėse ir skelbti savo rinkiminę programą.
38 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktais į Seimą, organizuoti rinkiminę agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą į deputatus ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
39 straipsnis. Kandidato į Seimo deputatus teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų kampanijos laikui
40 straipsnis. Kandidato į Seimo deputatus neliečiamybė
41 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
Politinės partijos, visuomeninio politinio judėjimo ar pavienio kandidato rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.
VII. RINKIMINĖ AGITACIJA
42 straipsnis. Rinkiminės agitacijos pagrindai
Politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir pavieniai kandidatai rinkiminę agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda rinkimų kampanija.
43 straipsnis. Naudojimosi masinės informacijos priemonėmis sąlygos ir tvarka
Politinėms partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams, iškėlusiems kandidatus, taip pat pavieniams kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis. Konkrečią radijo ir televizijos laidų apimtį ir laiką, skirtą rinkiminei agitacijai, nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas lygybės principas tarp politinių partijų ir visuomeninių politinių judėjimų, dalyvaujančių rinkimuose, ir tarp save iškėlusių kandidatų. Kiekvienai politinei partijai ar visuomeniniam politiniam judėjimui skiriama ne mažiau kaip 1,5 val. valstybinės televizijos laiko, o save iškėlusiems kandidatams – 5 min. kiekvienam.
Save iškėlę kandidatai turi teisę nemokamai pateikti ne ilgesnį kaip 1 mašinraščio puslapio savo rinkiminės programos tekstą valstybės laikraščiuose ir apygardų, kuriose jie iškelti, savivaldybių laikraščiuose. Agitaciją komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja tik rinkimų sąskaitų dydis.
Rinkimų kampanijos metu draudžiama skelbti visuomenės nuomonės apklausos rezultatus, kuriuose yra politinių partijų, visuomeninių politinių judėjimų, jų iškeltų kandidatų, taip pat pavienių kandidatų reitingai. Visus ginčus dėl rinkiminės agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi politinių partijų ir visuomeninių politinių judėjimų, taip pat pavienių kandidatų lygiateisiškumo principu.
44 straipsnis. Draudimas valstybės institucijų pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai
Rinkimų kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams, taip pat valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams draudžiama naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma vykdyti rinkiminę agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.
45 straipsnis. Rinkiminės agitacijos finansavimas
Rinkiminė agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat politinių partijų, visuomeninių politinių judėjimų ir kandidatų į deputatus gautų lėšų, kurios kaupiamos specialiose rinkimų sąskaitose. Maksimalus leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis yra 20 VMDU pavieniam kandidatui ir 200 VMDU politinei organizacijai. Jei pervestų į atitinkamą sąskaitą lėšų dydis viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į valstybės biudžetą.
Kandidatams iš valstybės lėšų apmokama už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame radijuje ir televizijoje, už kandidato vienmandatėje apygardoje rinkiminio plakato, taip pat rinkiminės programos valstybiniuose ir savivaldybių laikraščiuose atspausdinimą, už politinių organizacijų kandidatų sąrašų atspausdinimą.
46 straipsnis. Rinkiminės agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkiminė agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Jokių vaizdinių rinkiminės agitacijos priemonių negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink ją.
VIII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
47 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
48 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
Rinkimams į Seimą kiekvienam rinkėjui pateikiami du biuleteniai: vienas balsavimui dėl kandidato konkrečioje vienmandatėje apygardoje, kitas – dėl politinės partijos ar visuomeninio politinio judėjimo (koalicijos) kandidatų sąrašų daugiamandatėje apygardoje.
Į vienmandačių apygardų rinkimų biuletenį kandidatai į deputatus įrašomi pagal abėcėlę, nurodoma kiekvieno kandidato į deputatus pavardė, vardas ir jį iškėlusios politinės organizacijos pavadinimas.
49 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
Rinkimų biuleteniai ir vokai rinkimų apylinkėms ir pašto skyriams pristatomi likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybine vėliava, rinkimų biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
50 straipsnis. Balsavimo pažymėjimas
51 straipsnis. Balsavimo pažymėjimo įteikimas rinkėjams
Balsavimo pažymėjimai įteikiami rinkėjams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų dienos. Jei dėl rinkimų komisijos kaltės balsavimo pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti išduodamas tuoj pat, rinkėjui pareikalavus.
IX. BALSAVIMAS
53 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
54 straipsnis. Balsavimo patalpos įrengimas
Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti kandidatų, renkamų toje apygardoje, sąrašai.
55 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 2/3 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams ir atidaro balsavimo patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią. Išdalintų rinkimų biuletenių skaičius įrašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole.
56 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše. Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Jeigu rinkėjas balsavimo pažymėjimo nėra gavęs, jį gali gauti pateikęs pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ir pilietybę. Po to, kai rinkėjas pasirašė, jam išduodami rinkimų biuleteniai.
57 straipsnis. Balsavimo tvarka
Vienmandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į deputatus pavardę, už kurį jis balsuoja, o daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje pažymi tos politinės partijos ar visuomeninio politinio judėjimo (jų koalicijos) pavadinimą, dėl kurių iškeltų kandidatų sąrašo jis balsuoja „už“.
Rinkėjui prašant, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį, rinkimų komisijos narys jį perbraukė ir ant jo pasirašė.
58 straipsnis. Balsavimas paštu
Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant septintąja diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai iki rinkimų. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu laikotarpiu skiriamas atsakingas pareigūnas (pareigūnai).
Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.
Balsavimas paštu vyksta šio įstatymo 56 ir 57 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus biuletenių įmetimą į balsadėžę. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami vokai balsavimui paštu.
Rinkėjas užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į balsavimo voką, jį užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu įdeda į išorinį voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas antspauduojamas ryšių skyriaus antspaudu.
Vokai balsavimui paštu adresuojami tos apygardos rinkimų komisijai, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas.
Išorinį voką, balsavimo voką ir rinkimų biuletenius paštininkas gali atnešti į namus, jei rinkėjas informuoja pašto skyrių apie savo pageidavimą, nurodydamas savo balsavimo pažymėjimo numerį.
59 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Balsavimo dienas (ne mažiau 5) kiekvienai diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato) vadovas.
60 straipsnis. Balsavimas laive, plaukiojančiame su Lietuvos valstybine vėliava
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje ar paštu.
Sąrašą laivų, kuriuose vyksta balsavimas, ir balsavimo kiekviename laive laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su kompetentingomis tarnybomis ir Užsienio reikalų ministerija taip, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive organizavimą atsako laivo kapitonas.
61 straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybine vėliava, tvarka
62 straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose
Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų globotinius lanko specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos tvirtina apygardų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali pasinaudoti asmens, kuriuo pasitiki, pagalba.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas specialiems pašto skyriams yra privalomas.
63 straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.
X. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
65 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
Likus vienai dienai iki rinkimų pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.
66 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita
Uždarius balsavimo patalpą, rinkimų komisijos pirmininkas surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario nepanaudotus rinkimų biuletenius, juos suskaičiuoja ir patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.
67 straipsnis. Balsavusių rinkėjų apskaita ir balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašą nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų ir balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius.
Apylinkės rinkimų komisija apžiūri balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip buvo įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Jei tokių požymių yra, surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.
68 straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomi du balsų skaičiavimo protokolai. Juose įrašoma:
Vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokole taip pat įrašomas atskirai už kiekvieną kandidatą į deputatus paduotų balsų skaičius, o daugiamandatės rinkimų apygardos – atskirai už kiekvienos politinės partijos ar visuomeninio politinio judėjimo (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.
69 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais laikomi:
70 straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai
Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotuosius, balsų skaičiavimo protokolus, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas apygardos rinkimų komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
71 straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
72 straipsnis. Paštu gautų balsų skaičiavimas
Paštu gauti balsai apygardos rinkimų komisijoje skaičiuojami tokia tvarka:
1) komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas atskirame balsų skaičiavimo protokole;
3) iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės rinkėjų sąrašą, o balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apygardos antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantys rinkimų biuleteniai negalioja. Tą faktą būtina pažymėti ant išorinio ir balsavimo voko;
4) apygardos rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės daromas specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;
6) kai taip peržiūrimi visi paštu gauti vokai, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai pagal 67 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas vienmandatės arba daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.
73 straipsnis. Paštu gautų balsų skaičiavimo protokolai
Apygardos rinkimų komisija surašo du paštu gautų balsų skaičiavimo protokolus. Juose nurodoma:
Paštu gautų balsų skaičiavimo vienmandatėje rinkimų apygardoje protokole taip pat įrašomas atskirai už kiekvieną kandidatą paduotų balsų skaičius, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje – atskirai už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.
74 straipsnis. Kiti apygardos balsų skaičiavimo protokolai
Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus ir paštu gautų balsų skaičiavimo protokolus apygardos rinkimų komisija nustato (atskirai vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje):
1) gautų balsų skaičių, kuris lygus rinkimų apylinkėse galiojančių biuletenių skaičiaus ir paštu gautų galiojančių biuletenių skaičiaus sumai;
2) apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiaus ir paštu gautų negaliojančių biuletenių skaičiaus sumai;
Šie duomenys surašomi į 2 atskirus apygardos balsų skaičiavimo protokolus, kuriuos pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai.
75 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose
Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį rinkimuose balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas deputatu, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, ne vėliau kaip per dvi savaites rengia pakartotinį balsavimą, kuriame dalyvauja du kandidatai, pirmajame balsavime gavę daugiausia balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu už abu kandidatus paduotas vienodas balsų skaičius, rengiami pakartotiniai rinkimai.
76 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.
Politinė partija ar visuomeninis politinis judėjimas (koalicija) gali gauti deputatų mandatus tik tuomet, jei už jo pateiktą kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tautinių mažumų visuomeninė politinė organizacija gali gauti deputatų mandatus, jeigu už jos pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vieną kvotą.
Mandatai politinėms partijoms ir visuomeniniams politiniams judėjimams (koalicijoms) paskirstomi proporcingai pagal tai, kokį balsų skaičių gavo kiekviena politinė organizacija, taikant kvotų ir liekanų metodą.
Pirmiausia apskaičiuojama kvota, t. y. kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi visų daugiamandatėje apygardoje paduotų balsų už sąrašus, dalyvaujančius mandatų paskirstyme, skaičiui, padalintam iš 70. Jei dalijant gaunamas dalmuo su liekana, liekana atmetama, o prie dalmens pridedamas 1.
Tada už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalinamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui, o šio dalinimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti. Dėl to visos politinės organizacijos (koalicijos) yra surašomos iš eilės – pagal joms atitekusių dalinimo liekanų didumą pradedant nuo didžiausiosios. Jei dviejų organizacijų liekanos yra lygios, pirmąja yra įrašoma ta, kuri gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmąja įrašoma ta, kuri yra gavusi daugiau mandatų visose apygardose. Likusieji mandatai po vieną padalinami sąrašams pagal taip sustatytą eilę.
Jei kuriai nors politinei organizacijai (koalicijai) tektų didesnis mandatų skaičius, negu yra jos sąraše, tai atliekantis mandatų skaičius tuo pačiu būdu padalijamas kitiems sąrašams.
Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri buvo nurodyta politinės organizacijos (koalicijos) pareiškiniuose dokumentuose. Sąraše praleidžiami tie kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose. Išrinktam kandidatui iš politinės organizacijos sąrašo, dėl kurio dar turi vykti pakartotinis balsavimas vienmandatėje apygardoje, deputato pažymėjimo įteikimas atidedamas iki pakartotinio balsavimo rezultatų nustatymo.
77 straipsnis. Apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių, paštu gautus rinkimų biuletenius, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolus, apygardos rinkimų rezultatų nustatymo protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir užantspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
78 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus apygardose, gali dalyvauti politinių partijų ir visuomeninių politinių judėjimų bei kandidatų į deputatus stebėtojai, taip pat masinės informacijos priemonių atstovai.
Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas atitinkamoms rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms dirbti. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai.
79 straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
80 straipsnis. Deputato pažymėjimas
Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia deputato pažymėjimus, išskyrus atvejus, numatytus 76 straipsnyje. Visus ginčus dėl deputato pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio sprendimas yra galutinis.
81 straipsnis. Nebesančių deputatų vietų užėmimas
Jei deputatas mirė, nebegali vykdyti deputato įgaliojimų ar anksčiau laiko nutraukti jo deputatiniai įgaliojimai:
82 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
Pakartotiniai rinkimai vyksta:
83 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Rinkimai pripažįstami negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Aukščiausiajam Teismui gali pateikti bet kuris rinkėjas, rinkimuose dalyvavusi politinė partija ar visuomeninis politinis judėjimas per 10 dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo.
84 straipsnis. Deputato mandato netekimas
Kiekvienas kandidatas į Seimo deputatus turi viešai paskelbti ir savo rinkiminiuose plakatuose, taip pat politinės organizacijos plakatuose su kandidatų sąrašu pažymėti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
85 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
7 komentarai:
De pu tata
Duota's nuo tauto's, tėvų, tėv'iškės
Devatevatata ..
Vat tai dzyvai ...
De+
https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Putata.png
https://en.wiktionary.org/wiki/tata
De puta tata bus mandriai, a paprastai tai bus de puta mandre;)
de puta madre
Kalba
Atsisiųsti PDF
Žiūrėti
Redaguoti
Ispanų Redaguoti
Etimologija Redaguoti
Pažodžiui - „kekše motina“
Būdvardis Redaguoti
de puta madre
( žargonas , vulgarus ) puikus , labai geras, super kietas
Sinonimas: cojonudo ( žargonas, vulgarus )
Taip pat žiūrėkite Redaguoti
puta madre
https://en.wiktionary.org/wiki/de_puta_madre
Kodėl visi švietė tokie glušiai, kurie net nežino iš kur juo iš pūtė in šy svietą ir kokią vaga tėvas vagojo su tuo kurio nėra mūsų kalbos didžiajame žodyne. Turbūt ir putkos nėra, nors Puteikis ir Puteikiai yra ir ne vieni.
https://tuespanol.ru/puta-perevod-s-ispanskogo/
Prostitutės veisia visuomenes geHovę kliento sąskaitą. Kalba ydinga, idi$ -trumpiausias kelias pragaran
EtiMOLOgija ch.elemtų lentelę MaTo GAmTa ,kurioje 147 ŽEnkLAi
Nubaustą zombija sumaLa $ydėjimo gentis
https://youtu.be/K1bgvOiznJE
Rašyti komentarą