2009-04-19

Bankų gelbėti nereikia

Bankų gelbėti nereikia. Reikia keisti tarpusavio atsiskaitymų sistemą. Siūlau: 2009-04-19 16:41

1. Pasauliniu mastu fiksuoti pinigų kiekį, naujų pinigų nebegeneruoti, palūkininkavimo atsisakyti.

2. Naudoti tik e-pinigus.

3. Atsiskaityti tiesiogiai, be tarpininkų, P2P principu.

4. Bankus uždaryti. Atsiskaitymams naudoti atvirojo kodo programas. Atsiskaitymo sistemos, kurioje visų figūruojančių dydžių suma pastovi, priežiūra nėra sunki.

5. Tą, kas šiandien vadinama finansavimu, ir kuo šiandien užsiima bankai, iš mūsų skolų kurdami savo pinigus ir juos skolindami mums už palūkanas, keisti šitaip:

a) nutarti, kad bendrosioms reikmėms periodiškai renkamų lėšų dalį nustato visuomenė;

b) nutarti, kad visuomenė nustato ir bendrųjų reikmių prioritetus bei skiria toms reikmėms tinkamą surinktų savo lėšų dalį;

c) verslas, kaip ir dabar, verčiasi savo lėšomis, skolinasi arba prašo visuomenės paramos.

Bankai yra juodoji skylė 2009-04-19 16:39

1. Nekontroliuojami visuomenės bankai kuria pinigus iš nieko ir skolina, už palūkanas.

2. Pinigų vienintelė vertė tokia: jais visuomenė privalo tarpusavyje atsiskaityti valdžios parėdymu (Google: Fiat Money).

3. Nukreipdami paskolų srautus (" finansuodami" ), keisdami jų palūkanas, nutraukdami tų paskolų srautus bankai sukelia ekonomikos vystymosi burbulus ir nusavina įkeistą už tas paskolas nuosavybę.

4. Centriniai valstybių bankai, įskaitant Lietuvos banką, veikia valstybių nevaldomi ir nekontroliuojami.

5. Tikrasis centrinių bankų tikrųjų šeimininkų tikslas - visuomenės ir jos nuosavybės valdymas.

6. Visos demokratinio pasaulio valstybės (išskyrus Norvegiją) turi valstybių skolas, jos skolingos pinigų valdytojams.

7. Bankai veikia piramidės, kurios viršūnėje dar stovi FED, principu.

8. Lietuvos bankas sako kad " dengia" litus užsienio valiuta (kuri, savo ruožtu, niekuo nedengta). Tai tereiškia kad jis, pasiskolinęs tos valiutos, moka bankų piramidės viršūnėn palūkanas už teisę generuoti ir skolinti litus.

9. Lietuvos bankas neskelbia savo bazinės palūkanų normos, šitaip nuo visuomenės slėpdamas tą faktą, kad visi apyvartoje esantys litai yra jo paskolinti už tas palūkanas.

10. Pagrindinis deklaruojamas Lietuvos banko tikslas – siekti kainų stabilumo, t. y. kuo mažesnės infliacijos, bet dėl per didelės infliacijos paklusniai aiškinasi Lietuvos vyriausybė, o ne Lietuvos banko valdyba.

11. Pagal įstatymą Lietuvos bankas vykdo pinigų politiką, kredito įstaigų priežiūrą, bet už netinkamą priežiūrą niekaip neatsako: indėlius draudžia valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

12. Pinigai yra niekada neišmokama visuomenės skola bankams. Nes absoliučiai visi apyvartoje esantys pinigai yra paskolinti už palūkanas. Jei visuomenė grąžintų visus pinigus bankams, liktų jiems skolinga. Palūkanas.

P.S. Štai ką rašo vienas iš bankų savo popierėlyje:


Tikrai taip. Galime patys.

Jei taip, kodėl visuomenė turi būti amžinu bankų skolininku?

Ar iš balos tas mandrumas?

61. Ar iš balos tas mandrumas? 22:57 04-19 IP: 80.240.12.72

Šmaikšti S.Gedos pateikta politikų klasifikacija.

Tik bėda, kad ne jie vieni šneka nesuprantamais žodžiais.

Štai ir autorius sako kad infliaciją keičia defliacija. Tik nesako, kad tie mandri terminai tik nuo 1920 metų tegyvuoja, žr. www.etymonline.com.

Kokie išminčiai ir iš kur juos ištraukė?

Pažiūrėkit tan pačian etimologijos žodynan ir pamatysit, kad kilę jie iš lotyniško žodžio "flare" = "pūsti" .

"Inflare" - "vidun pūsti" , pripūsti, "deflare" - "laukan pūsti" , išleisti kas pripūsta.

Kas gi tie pūtikai, kurie šitą muziką savo dūdom pučia?

Susigaudyti nelabai sunku.

Papylė bankai paskolų, padarytų iš Fiat Money, ir pripūtė monetarinį balioną. Sunku nebuvo, juk tokių pinigų rezervas neišsemiamas. Statista skelbia: infliacija.

Po kurio laiko bankų analitikai paskelbė blogėjančią ekonomijos situaciją, nutraukė bankai paskolų srautus, tas balionas jau ir bliūkšta, mat palūkanas mokėti reikia, grįžta pinigėliai palaidūnai namo. Darbštieji statista šitai irgi pastebi: defliacija!

O mūsų rinktieji statista, kuriuos autorius čia vainoja, suka galvas: ką daryti? Kur gauti pinigų?

Na, kad liaudis neprisimintų Radioshow dainelės: "Gyventi sunku, nes nėra pinigų - jums reikia naujo vado!"

Kurgi tu gausi tų pinigų, jei ne pinigų lauke?

Eina mūsų rinktieji statista pas tuos dūdorius, prašo paskolinti.

Tie sako - gal mes ir papūstumėm savo dūdas, bet nuo to pūtimo mums patiems biški negera pasidarė. Kad mums nuotaika pagerėtų, jūs, reiškias, pirma mums savo liaudį užstatykit (Google: Vyriausybė prašo numatyti 3 mlrd. Lt bankams gelbėti).

Mūsų rinktieji paklauso muzikantų kalbų, paklauso ir - bėgte Seiman.

O liaudis - ką?

Ką, ką - sukasi kaip išmano.

Gal kas nors ir ligoniu apsimeta, kaip čia rašo.

Įdomiausia kad apie reikalo esmę taigi nerašo. Mandrais žodžiais rašo: buvo infliacija, nutiko defliacija.

Štai kur mandrumas veda - į klystkelius.

Lietuviai turi seniausią iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Žiūrėkit: rusų "мудрый" , lenkų "mądry" - "išmintingas" . O lietuviai šaiposi - "mandras" ...

Gal ir žino ką daro. Mat, "mandrill" angliškai - "didelis babuinas". Matot, sako kad tas "mandryla" - afrikietiškas žodis.

Visi mes iš Afrikos...

2009-04-04

Galybė ir begalybė


60. Karla Marla
16:56 04-04 IP: 80.240.12.72

Vienintelė pinigų vertė yra ta, kad mes mūsų oficialiosios valdžios parėdymu privalome jais atsiskaityti tarpusavyje. Tie pinigai jokios kitokios vertės neturi, jie nėra dengti jokiais fiziniais rezervais (Google: Fiat Money).

Pinigus iš nieko generuoja ir leidžia apyvarton (skolina už bazinėmis vadinamas palūkanas) centriniais vadinami bankai, kurių nei visuomenė, nei oficialioji valdžia nevaldo ir netgi jų veiklos nekontroliuoja.

Kad tikrasis bankų sistemos, išrikiuotos piramide, tikslas yra ne pelnas, nesunku suprasti šiek tiek pagalvojus.

Kuo toji oficialioji valdžia tikrai visomis išgalėmis rūpinasi - tai tos pinigų sistemos sklandžiu funkcionavimu.

Tai kas tada yra tikroji mūsų valdžia?

Kas mus valdo?

Valdo tie, kurie mums, kaip būtinai vartotiną, įpiršo dalyką, kurio vertė kinta nuo " - begalybės" iki " +begalybės" - pinigus.

Jie virsta "- begalybe" tada, kai tampa neišmokama skola.

Jie virsta "+begalybe" kai be jų gresia mirtis.

Kadangi absoliučiai visi apyvartoje esantys pinigai yra paskolinti už palūkanas, pinigai yra visuomenės skola bankams, niekada neišmokama skola.

Nes, jei netgi visi kartu grąžintume visus pinigus tiems bankams, liktume skolingi.

Palūkanas.

Va šitokia begalybė.

Su minuso ženklu.

Baisu?

Ar tikrai?

Galybė - ji tai tikrai ne bet kas.

O begalybė...

Kas suteikia galybę manipuliuotojams abiem begalybėm?

Sykiais ne mes?

Ar tikrai mes, visuomenė, turime visomis jėgomis ginti ir gelbėti šitą šiandien svirduliuojančią piramidę?

Ar ji mums tikrai reikalinga?

Tarpusavio atsiskaitymams užtenka atminties.

Kurios dabartiniame kompiuterių amžiuje tikrai nestinga.