Raguota Saulė

Wicca (lietuviškai Vikka) - tai neopagoniškas maginis tikėjimas, orientuotas į gamtos jėgas, pagrįstas žmogaus ir Visatos harmoningu santykiu. Jis remiasi spėjama senovės druidų ir galų magija, o per ja – Didžiosios Motinos/Deivės tikėjimu. Vėliau šis tikėjimas pasipildė kitų tautų magijos patirtimi, o vėliau ir iš kitų žemynų (pvz., Amerikos) atėjusiais papročiais.

Yra įvarios wicca pavadinimo interpretacijos - senąja anglosaksų kalba wicca ir wicce vadindavo žmones, turinčius magiškus gebėjimus. Nuo šių žodžių ir atsirado dabartinis pavadinimas wicca. Wych saksų kalboje ir wicce senąja anglų kalba reiškia „suktis, išsilenkti, formuotis“.

Apibendrintai wicca - tai raganavimas, pagal wicca šalininkus - darbas su gamtos jėgomis ir gebėjimas harmoningai gyventi su aplinka.

Žmogus, gyvendamas pagal wicca įstatymus bei švenčiantis pagrindines tikėjimo šventes (šabašus) gali pats save inicijuoti ir laikyti wicca'nu.

Wicca tikėjimo išpažinėjai dažnai naudoja simbolius.

Pentagrama - penki spinduliai reiškia 4 stichijas (Orą, Vandenį, Žemę, Ugnį) ir dvasią. Žvaigždė trimatėje erdvėje sudaro piramidę.

Triquetra - trys pusmėnuliai simbolizuoja tris Mėnulio fazes: priešpilnį, pilnatį ir delčią. Taip pat tris Deivės formas: Mergelę, Motiną, Senę. Visi pusmėnuliai sujungti amžino virsmo ratu.

Deivės simbolis - trigubas mėnulis - tai Deivės simbolis jungiantis visas tris mėnulio fazes ir Deivės virsmus.

Hekatės ratas - Hekatė buvo raganų Deivė. Manoma, kad šis ženklas simbolizuoja karūną. Jis yra dažnai vaizduojamas kaip trijų moterų ratas - jaunos mergelės, brandžios moters ir senės.

Heptagrama - septynkampė žvaigždė, dar vadinama fėjų žvaigžde. Tikslaus paaiškinimo dėl septynių spindulių nėra. Kartais ši žvaigždė simbolizuoja astrologijos mokslą su septyniomis planetomis.

Didžiojo Dievo simbolis - ragai simbolizuoja gaivališkumą ir vaisingumą.


Saulė tik trumpiausią metų dieną paminėta, bet Didžiojo Dievo simbolyje pavaizduota, su ragais.

Užtat Mėnulis - net kelis kartus paminavotas.

Ir ant Saulės pasodintas.

Ir žvaigždės spinduliai septyni, o ne devyni.

Karūna.

Raganos.

Magija.

Šabašai.

Visa tai - neopagoniškas maginis tikėjimas, orientuotas į gamtos jėgas, pagrįstas žmogaus ir Visatos harmoningu santykiu.

Kaip besuksi, mes - tvirčiausi Europos pagonys, šio krašto senbuviai, "indėnai".

Ką mūsų protėviai sako?

magà sf. (4)
1. pamėgimas, noras: Jis neturi noro, magõs BŽ344.
2. pagunda, prievilas: Kiekviena pramoga yra magà FT.

magė́ti, mãga, -ė́jo intr. rūpėti, norėtis: Jiems dabar ir tas durų varis mãga J.Jabl. Ir maga jam atsivesti savo šeimelę į šitą kabinetą A.Vien. Visiems magėjo pasižiūrėti pro vartus rš. Jiem magė́jo tos pušys KzR. Jam mãga suėsti tą sūrį Všk. Jam mãga – jau jį daigo [ką padaryti]! Lp. Man tos kriaušės maga, seilės bėga Vlkv. | Ko magì, dantis pakabinęs (lauki, kad kas ko duotų)? Grž. ║ būti patraukliam, viliojamam: Moterys sugeba magė́ti ir maginti FT.
◊ liežùvis mãga ko nors labai norisi, ima noras: Pamatei obuolį, ir maga liežuvis Pkr. Jau tau tik ir mãga liežuvis ką nutverti Lnkv. Žino ką – nežino, tuoj jam ir mãga liežuvis pasakyti Všk. Išgirdusiai apie tokius salotus raganai pradėjo magėti liežuvis J.Balč.
pasimagė́ti, pasìmaga, -ė́jo panorti, įsigeisti: Pamatė didelę žmonių krūvą ir pasimagėjo jam į ją pasižiūrėti sp.

mãgalas sm. (1) J kas magaliuoja, zuja aplink, makalas.

mãgija sf. (1) TrpŽ; LL81 žodžiai ir veiksmai, prietaringų žmonių įsivaizdavimu galintys sukelti reiškinius, priešingus gamtos dėsniams, užkeikimai, kerai, burtai: Stebuklinių pasakų kūrimosi procese žymų vaidmenį suvaidino magija – įvairūs burtai, kerai, užkeikimai rš.

mãgas sm. (2)
1. senovės Rytų kraštų dvasininkas, žynys: Šitai mãgai nuog užtekėjimo saulės atėjo Jeruzoliman bylodami DP57. Mãgamus pažintis ir apreikštis teikės DP424.
2. TrpŽ prk. burtininkas, fokusininkas, kerėtojas.

×màgliavoti, -oja, -ojo žr. makliavoti: Màgliavote sumagliavoja, t. y. sumonija J.
1 ×sumàgliavoti tr. J apgauti.

magilà (sl.) sf. [K]; R, magyla B spėjama lietuvių pagonių pykčio, maro, mirties deivė: ^ Ima jį magilos! (tegu jį galas) MŽ. Kad tave magýlos paimtų! Ak.

magýlos (sl.) sf. pl. (1) Lš, Kv kapinės (ppr. žydų): Kad tave an magýlų nunešt! Lp.

Še jums ir magija ...

O kaip neopagoniškos šventės, šabašai?

šabaš interj. žr. 2 šabas: Prikibs kaip blakės, ir šabaš! rš.

šabašìnis, -ė adj. (2) NdŽ žr. šabasinis 2: Valgė šabašinį pyragą rš.

1 šãbas (žydų šabas, šabes, hb. šabbath) sm. (2) NdŽ, KŽ, Pš, Vžns; RtŽ, M, L, LL244, Rtr žydų šeštadienio šventė: Nieko negausi pirkt: žydam šabas Lnkv. Anims (žydams) reik kartais an kokių šãbų žuvies Plng. Aš įėjau karčemon – žydai per šabą visi pražuvę, tuščia BsPII93(Šl). Prie manę turėsi dvi šventi: šãbą ir nedėldienę Jrk63. ^ Labas! – Ryt bus žydų šabas TDrI28(Prnv).

2 šabàs (plg. 1 šabas) interj., šabãs galas, po visko, baigta: Jau šabàs, par vėlu, važiuok atgal Lnkv. Priejo, tikt kilst kilst vieną, kitą galą – ir šabàs, nė iš vietos nejuda Užv. Vasarą visko yr, žiemą šabãs (nieko nėra) Drs.

šãbasas sm. (1) NdŽ, šàbasas (1) KŽ žr. 1 šabas: Nieko negalėjau nupirkti – žydams šãbasas Krkl.

ךabasãvas, -à (l. szabasowy) adj. (4); KŽ žr. šabasinis 2: Nupirko žvakių šabasavų̃ LB232(Grl).

šabasìnis, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ
1. LL244 susijęs su šabo švente: Ta žvaigždė yra šabasinė (pradedanti šviesti šabo vakare) DS163(Rs).
2. žr. šabinis: Nu Jankelio šabasinio [pyrago] ligoniuo nupirkau Brs. Šabasinė žvakė L. Šabasinė degtinė LL244.
3. NdŽ prk. šventiškas, neskubus: Pasergėjo ir pagreitintą jo žingsnį, ne tokį šabasinį kaip kitomis poilsio dienomis Vaižg.

šabà sf. (2) NdŽ; KŽ žr. 1 šabas: Neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. ^ Šabast! Po šãbos i po kugelio (viskas baigta) Vn.

šabóti, -ója, -ójo
1. intr. NdŽ švęsti šabą.
2. intr. NdŽ, Als, Žr, Vkš linguoti galva, kinkuoti: Jinai, špūlę lenkdama, šabója smagiai J. Ans niūnena šabódamas J. Kumelė nieko neėda, tik šabó[ja], gyliuo[ja] Krkl. Šabók kaip arklys šiltą dieną Brs. Eik gulti nešabójusi NmŽ. Nu, kad balius, tad balius: kur tik eitu, visur begulį, visi nebgyvi, tik žiogriniai (prie žiogrių pririšti įsismarkavę girtieji) dar tebšabó[ja] (svyrinėja, knapsi) PP17.
3. tr. burti, kerėti: Ką čia kurį velnią šabóji! End.
apšabóti tr.
1. paskirti šventei, šabui: Apšabótus kiaušius suėdė ir susirgo Šts.
2. apiburti: Vengras apšabójo karves, ir nebgriauža šniūrų Dr.
atšabóti intr. atšvęsti šabą: Žydai atšaboję maišosi, kviečia žmonis, bruka savo pyragus Žem.
užšabóti intr. užšvęsti šabą: Žydai užšabójo Krkl.

Tarpe tų jų neopagoniškų šabašų du įsidėmėtini pasirodė - mūsų Rasos - Lita pavadintos, ir Jolė, maždaug ketvirčiu metų atgalios pasislinkusi nuo mūsų Jorės, kaip ir žydų Naujieji Metai nuo mūsiškių.

O čia dabar kas?

Ша́баш (ивр. ‎суббота, день молитв; ведовские сборища или сеймы, Hexensabbat) — в христианской мифологии — торжественные ночные собрания ведьм и других лиц, предавшихся Дьяволу, для поклонения ему, совершения жертвоприношений, пиршеств, плясок и бесстыдных вакханалий.


Как вам этот сеймас?

Kas, kas ožys?

Tu matai...

Ir Maironis panašiai dūmojo?

Ar tiesiog kažkas stengiasi mus visus supykdyti?

Sabbath
O.E. sabat "Saturday," observed by the Jews as a day of rest, from L. sabbatum, from Gk. sabbaton, from Heb. shabbath, prop. "day of rest," from shabath "he rested."

sabbat
"witches' sabbath," 1650s, from French form of sabbath (q.v.); a special application of that word.

Ką tu pasakysi - prancūzai...

P.S. Prisiminiau, kad ir aš šabašuose dalyvavau, tik visai kitokiuose...

Studijų laikais vasaros atostogų metu iš Piterio, kur studijavau, važiuodavom sovietiškon Šiaurėn namų statyti, su studentų statybiniais būriais.

Studentišku anų laikų žargonu tai vadinosi "шабашить едем".

Buvo ten "и туманы, и мечты, и запахи тайги", bet važiavom "за деньгами", dirbdavom išsijuosę, tik sekmadienio popietė buvo, kaip dabar sako, "savaitgalis".

Buvom šabašnikais.

Paskui ilgą rublį važiavom...

Kurio tėvas, Girša Jankelevičius Brilijantas, sykiu su Leninu užplombuotam vagone revoliucinėn Rusijon kadaise iš Šveicarijos atvyko.

Rublį vaikėmės, kurį finansinio reikalo žinovai Tarybų Šaly spausdino ir skolino Tarybinei Liaudžiai, už palūkanas.

Kad per ilgas nebūtų.

Ir dabar pinigai dėl tų pačių priežasčių nėra nei per ilgi, nei per skalsūs.

Vienas reikalo žinovas mėgsta sakyti:

- Деньги не растянешь.

Išmano šabašo reikalus.

Oho...

Pinigų valdymas - tai rimta šabaškė, o jų valdytojai - patys šabašiausi šabašnikai.

Čia - tai bent šabašas!

Tada ir šabašnikų aplink tokį šabašą netrūksta.

The famous Black–Scholes option pricing model's differential equation can be transformed into the heat equation allowing relatively easy solutions from a familiar body of mathematics.

Heat equation - šilumos laidumo lygtis - aprašo šilumos sklidimą.

Šiluma sklinda iš šilumos šaltinio.

Mums šviečia ir šildo mus Saulė.

O finansų pasaulyje - bankai.

Šildo mus jie už palūkanas.

Nes finansų saulės - raguotos.

Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi.