Think Tank

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. LLRI, jo paties teigimu, propaguoja ir iš dalies siekia įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos, savireguliacijos bei ribotos valdžios idėjas, inicijuojant darbus verslo suvaržymų, biurokratijos ir korupcijos mažinimo srityje.

LLRI nėra mokslinių tyrimų institutas, o veikiau idėjų kalvė (Think tank), todėl institutas orientuojasi į praktinių idėjų pasiūlymus bei situacijos vertinimus. Visuomenės švietimas bei informavimas vaidina didelį vaidmenį LLRI kaip idėjų kalvės veikloje.

LLRI laimėjo Templtono laisvės apdovanojimų programos prizą, skiriamą už Institucijos meistriškumą, surengė pirmuosius mokymus viešosios politikos institutams iš Europos, inicijavo Europos dešiniosios pakraipos institutų koalicijos kūrimąsi.


2008 m. pradžioje LLRI pripažintas vienu geriausių Centrinės Europos ir Pasaulio viešosios politikos centru, remiantis Filadelfijoje (JAV) įsikūrusiu „Foreign Policy Research Institute", kuris dvejus metus vykdė 169 šalyse veikiančių ,5080 įvairiausias nuomones atstovaujančių „think tank’ų" tyrimą.

Laisvosios rinkos instituto prezidentė R.Vainienė: „Susimąstykime, ar Lietuvai tikrai reikia euro“.

Euras negimė dėl to, kad tai pasirinko žmonės.

Tikra tiesa.


Pinigai yra reikalingi valdžios įtakai didinti.

Pinigai ir yra valdymo įrankis.

Juk politinius interesus galima spręsti ir reguliuojant pinigų kiekį.

Šitaip sprendžiami politiniai interesai? Ar kai kieno asmeniniai?

Valstybės politikoje svarbu, kad pinigų kiekis būtų stabilus.

Valstybės politiką, išeitų, daro valstybės centrinis bankas, kuris, žinia, nepriklauso nuo kitų valstybės institucijų (most developed nations today have an "independent" central bank). Ką tada veikia politikai? Iš kur tada infliacija, jei pinigų kiekis stabilus? Kaip tada įmanomi tokie kainų pokyčiai?

Europos Sąjungos valstybės dabar turi dvi alternatyvas. Pirmoji - padėti krizės ištiktoms šalims, tačiau valstybių biudžetuose vyraujant deficitui visi žiūrės į centrinį banką, kuris teturi vienintelę išeitį - spausdinti daugiau pinigų, dėl ko kils infliacija.

Šitą sportą ne tik ECB mėgsta.


Kita alternatyva - negelbėti šalių, ir įsipareigojimų nesilaikančios šalys bus priverstos palikti ES zoną.

Euras išliks stabilus, tačiau ne visiems.


Išliks stabilus "valstybių biudžetuose vyraujant deficitui"? Kas ir kuo padengs tą deficitą?

R. Vainienė aiškino, jog Lietuva yra suinteresuota stipriu euru, su kuriuo dabar šalis yra glaudžiai susijusi, bet negali su juo susijusiais procesais daryti jokios įtakos.

Keista ta Lietuva... Susisiejo su euru, kuriam negali daryti įtakos. Matyt, nenorėjo būti savarankiška - prisiplakti prie kai ko norėjo? O dabar suinteresuota valiutos stiprumu, kai visas pasaulis varžosi dėl silpniausios valiutos karūnos:)

Jeigu norime fiskalinės drausmės, euro mums nereikia.

Norim norim tos drausmės, kaip gi. Tik kad tam ižde seniai nė pelių nebėr...

Dabar yra ta proga, kai galime dešimt kartų pakvėpuoti ir nutarti sprendimą priimti tada, kai visos tendencijos bus aiškios.

Pažiūrėsim, kur vėjas pučia, ir - pirmyn į šviesią ateitį!

Pavėjui?

Euras nuo pat pradžių stovi ant ydingų pamatų. Trečiadienį Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtoje konferencijoje „Veiksmingi krizės įveikimo receptai“ šio instituto prezidentė Rūta Vainienė pabrėžė, jog euras buvo įvestas būtent dėl politikoje padarytų kompromisų, kai šalys derinosi prie to meto Vokietijos valiutos - markės, o Europos centrinis bankas buvo įsteigtas Vokietijos banko pagrindu.


Doleris iš vokiško talerio geras išėjo, o euras iš vokiškos markės - prastas.

Štai kame reikalas!

Priešingai, negu "Vairas" dainuoja, euras gimė ne laiku...

Šalyje žmonės bėga nuo didelių mokesčių į šešėlį.

Arba iš šalies.

Visi žmonės patiria, kad su pinigais yra kažkas ne taip.


Tai jau taip.