Vytys

1 vỹtis sm. (2) DŽ, NdŽ, FrnW, výtis (1) Rtr, BŽ29, KŽ
1. M, G121, Amb, LL136, Šlk raitas senovės karžygys, raitas pasiuntinys, raitelis; riteris: Nu ko jau žemlionimis vadinos, jog žemę savo turėjo, jau vyčiais – nu to, jog turėjo vyti neprietelius gyniodamos S.Dauk. Bočius (= Dievas) sėdįs ant žibančiu kalnu, kuriam tarnaujantys devyni vyčiai arba ricieliai S.Dauk. Taip pabengė gyvatą Lietuvos vytis, garsingas narsybe ir drąsybe MitIII 292(S.Dauk). Vyčio kryžiaus ordinas įsteigtas 1919 [m.] kariams už pasižymėjimus kovoje dėl Lietuvos laisvės apdovanoti LEXXXIII505. Kada į Prūsus traukė vyčiai, tai Ordinas turėjo tiems svečiams ne tik karo žygius prirengti, bet ir puotas kelti A.Janul. Pasiųsk greičiau vyčius, ir be vokiečio kad man nedrįstų grįžti V.Krėv. Saugojo pilis vyčiai M.Jan. Pulk ant kelių, šviesus vyti – saulės dievas su tavim! B.Sruog. Kur mūsų vytį priešai žino, kas drįs užpulti tuos kraštus? Mair.
2. Lietuvos valstybės herbas: Batsiuvys nutraukė nuo vežimo uždangalą ir pakėlė į viršų didelę tautinę vėliavą su ereliu ir Vyčiu V.Myk-Put. XVI a. kronikininkas A. Gvagninis mini Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą: tai buvęs 6 uolekčių (apie 4 m) ilgio kiniško šilko audeklas su valstybės herbu – Vyčiu vienoje pusėje ir Dievo motinos atvaizdu – antroje MLTEIII675. ║ Lietuvos valstybės herbo ženklas, vaizduojantis raitą karžygį: Vytis iš pradžių buvo Gediminaičių šeimos herbas, jų antspaudų ženklas MLTEIII675. Į Žalgirio mūšį (1410 m.) Vytautas, pasak J. Dlugošo, atsivedęs 40 pulkų; visi jie turėję vienodas vėliavas su Vyčio ženklais rš. Merkinės bažnyčios lubose dar iš unijos laikų tebebuvo išpieštas Lietuvos Vytis ir Lenkijos erelis LEXVIII250. Stebino ir jaudino viršum vartų, ant karalių grabų ir kitur sutinkamas senosios Lietuvos Vytis greta lenkiško erelio rš.
3. kilmingo luomo žmogus, bajoras: Bajorai – tai vyčių, kareivių luomas A.Janul. Kiemo teismai susidėdavo iš kunigaikščių, ponų ir vyčių A.Janul. Imperatorius buvo pasiūlęs įsteigti vyčių (bajorų) teismus A.Janul.
4. kas vejasi: ^ Vagiui vienas kelias, o vyčiui dešimt Jz, Pšl.

2 vytỹs (neol.) sm. (4) kas vejasi, būdamas drąsus: Gyvulys yra narsus ar baikštus, vytys ar bailys Blv.

Vytautas be žirgo, kurį Juodmarėse girdė.

Ir Gediminas pėsčias.

O va Petras - витязь.

Ir Danilas ant žirgo.

Visuos kraštuos rasit raitelių ant postamentų.

Tik šaly, kurios herbas - Vytis, nerasit.