Lingu lingu lingu.
Kitas, girdėjęs pasakojimą, irgi papasakojo istoriją, būk tai nutikusią Rusijoj. Į taksi įsėdęs keleivis iš portfelio išsitraukė vairą ir klausia taksisto:
- Galiu pavairuot?
- Vairuok, - sako tasai.
Vairuotojas suka į dešinę, ir keleivis suka dešinėn, suka į kitą, keleivis irgi mėgdžioja. O vienoj vietoj kad susuks savo vairą dešinėn - taksistas irgi; ir ... tiesiai į pakelės medį.
Paruliavojo.
Who rule the waves?
Vairas...
vaĩras sm. (4) KBII51, P.Skar, RŽ, FrnW, KŽ
1. Jn(Vlkj), L, LL216, Š, ŠT251, Rtr, PolŽ1226, LTEXI629 įtaisas automobiliui, laivui, lėktuvui ar kitai transporto priemonei valdyti, vairuoti: Laivas neklauso vaĩro DŽ1. Vaĩro ratas NdŽ. Vairo mechanizmas ŽŪŽ132. Ir tada, kai vėtroj krinta burės, ir tada viliesi vairą dar turįs B.Braz. [Valties] vairininkas kelis kartus tyčia sumėtė vairą J.Ap. | Uodega – tai bebro vairas plaukiant ir nardant rš. | prk.: Vyrui kąsnį geresnį pataikai, ba jis vaĩras namų KzR. ║ Jrb, Šmn šio įtaiso sukiojamasis ratas; rankena (ppr. dviračio): Sėsk prie vaĩro DŽ1. Vaĩrą laikyti, sukti DŽ1. Vaĩras nebklausė, i trenkės į stulpą Varn. Dviračio vairą sukioja kairėn ir dešinėn rš.
2. Lex72, R295, MŽ, MŽ395, D.Pošk, N(Rg), KBII51, KGr152, KII136, K, LsB187, M, K.Būg, Rtr, NdŽ, PrL(Tóvė), Nd, Šlu irklas: Su vairaĩs pasispardydami plauka anie par vandenį J. Tę su tais vairaĩs stumdavo [valtis], motorų nebūdavo PnmŽ. Be vairų̃, su vienu irklu parsikėliau par Nemuną Vl. Nekabyk teip smarkiai – vairùs nulauši Plk. Tujaus vaĩrą susukau į viršų Plng. Tavo vairas nuog ąžuolo iš Basan BBEz27,6. ║ rš irklas sieliui vairuoti.
3. LL238 prk. vadovavimas: Valdžios vaĩras BŽ33. Kas valstybės vairą savo rankose laiko, tas, pone, turi toli matyti ir vadovautis protu V.Krėv. Tyliai, be vieno žodžio, ji paėmė namų ūkio vairą į savo rankas ir stipriai ėmė sukti savo įprasta kryptim I.Simon. Mama atidavė jam vaĩrą: kaip tu moki, teip gyvęk Snt.
vairùs, -ì adj. (4) RŽ, FrnW
1. Krtv geras: Vairùs gavimas šieno šįmet J. Rukšmyžė, už muno vairèsnės bulbės! DūnŽ. Mūso paršeliai vairesnì Krkl. A tavo piningas vairèsnis – vis toks, aš tą patį moku Rdn. Turėjo didelius mokesčius mokėti, tikėdamiesi, jog ras truputį geresnę žemę ir vairesnę rėdą A1884,365.
vairù n. NdŽ. vairiaĩ adv. NdŽ, vaĩriai DŽ, NdŽ, Škn: Ka mes dvijuo pradėsma dirbti, eis daug vairiaũ Užv. Ko čia mokais, vairiaũ nebišmoksi Krš. Aš vairiaũ gavau parduodamas kiaušius, t. y. daugiau J. Dobilai už vis vairiaũ gyvoliams eina kaip pieva DūnŽ. ║ NdŽ gražus, prašmatnus, šaunus: Marė už visas vairesnė, kaip iš gražumo, taip ir iš parėdnių Žem. Aš pažyčiočia iš margos gegutės šį vairųjį balselį ir marguosius sparnelius (d.) Šl.
vairiaĩ adv.: Piemenės eina vairiaũ kaip mokytojos Rdn.
2. NdŽ, DūnŽ, Varn svarbus, reikšmingas: Ar jūs norat būti vairesnì už kunegus? Užv. ║ gudrus, sumanus: Žmonys – vairesni už velnius (labai sukti) Lk. Vairèsnė boba už advokatą (juok.) Krš.
3. NdŽ išsiskiriantis, kitoniškas, įdomus: Vaikuo vaĩrų žodį pasakai, i karto[ja] DūnŽ. Vaĩrios buvo pasakos, klausysys išsižiojęs Grd. Tas vairùs, kas senovė[je] buvo mado[je] LKT81(Ub). Kadrilius buvo šokamas vairių̃ vairiáusias DūnŽ. Manai – mergelkos vairèsnės už vaikiukus? Ar (taip pat) prikreta jeibių! Krš. | Iš kalėjimo pareina dar vairesnì (nedoresni) Krš.
vairiaĩ adv. Pvn, Rdn: Vairiaũ pasako, i nesuprantu DūnŽ. Vaikams ka tik vairiaũ, ka tik kas kitaip Krš. Tiek pamokslų visokių kunigų prisiklausėme Šidlavoje, turbūt ir tas ne ką vairiau pasakys Žem. Tuo tarpu vairiai anims nutiko, kaip rodo raštas, katras paliko Žlv.
4. NdŽ įvairus, visoks: Vaĩrios buvo žagrės Grd. Vairių̃ žolių turu, apsvadinu kapus Rdn. Vairių̃ vairiáusių kningų yr, galėtumi skaityti Trš. Bijau sragių susiedelių ir anų vairių̃ kalbelių JD1510. Tie švarkai vairų̃ vairiáusiai DūnŽ. Rūsė[je] bačkų visokių rūšių, vairių̃ vairiáusių Krš. Drapanas vairias kėtoja Sab. Reik dar apkeliauti ir parveizėti vairias vairiausias vietas P. Už kitos sienos gatvėje kaskart didesnis vežimų bildesys ir vairūs žmonių šūkavimai Žem. Graži vieta, puiki bažnyčia, vairūs mūrai, didžiausis vienuolynas Žem.
vairiaĩ adv.; Gmž: Maišytvilnis audeklas iš vairiaĩ dažytų vilnų DūnŽ. Kaip tiek, taip tiek – nieko vairiau neištaiso iš tų apierų Žem
5. LVIV443 margas, raibas: Kelkis, sūneli, paimk muškietėlę, nušauk vairią gegužėlę MitV273(Šl). Ant vairių kojelių, ant margų plunksnelių, ant balselio – gegužėlė LTR(Šl). Jeigi sesuo mano – prašau eit ant vidų, jeigi vairi (orig. vairių) gegutėlė – liekies žalioj girioj NS1250.
6. įstrižas, kreivas.
vairiaĩ adv., vaĩriai: Kirpk tiesiai, ne vairiaĩ Rod. Per daug vaĩriai skilo Nmn.
7. NdŽ, DŽ1 sunkus, sudėtingas.
vairù n. DŽ1: Kas yra tautos sąmonė ir jos atgimimas, yra vairu keliais žodžiais išpasakoti A.Sm. Vairù man apsakinėt Kp.
8. nerimtas: Vairùs žmogus J.Jabl.
vairovas, -ė (neol.) smob. vadovas, vairininkas: Mūsų vairovas atsigulė pokaičio Šlč.
Nusivairavo.
Ot nevierni tamošiai...
×vierà (sl.) sf.(4) KBII81, KGr179, KI550, BS152, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ
1. Lex43, Q225,530, H, H180, R, R168,291, MŽ, MŽ389, S.Dauk, Sut, N, M, Š tikyba, religija: Kokios vierõs tu esi? K. Žmogus tos pačios vieros, vienos vieros su juom R178, MŽ236. Jis priėmė krikščioniškąją viẽrą KI549. Nuo vierõs atpulti, viẽrą pamesti KI8. Žydų vierop prisivertęs R217, MŽ289. Juose vierà kitokia LzŽ. Vierà ne viena, o Dievas vienas Zt. An kitos vierõs perejo OZ63. O tikėjimas, arba vierà, yra ižg klausymo žodžio Dievo DP409. Krikščionis išvadžiojo ir viẽrą jų išvartaliojo DP90. Viešpatis Christus pirmuosius pahonių žmones per žvaizdę atvestai viẽrosp ir pažintiesp savosp DP58. Vieron sugrįžo DP302. Duok mums samdinykus teisus, vierą krikščionių turinčius Mž56. Piktas vieras, Christau, aidyk, kleidinčius (orig. kleidenczius) keliop priversk, ir viera tikra gims, apreikšk Mž56. Pasiliekt viera, nusitikėjimas, meilė – tie trys, bet tarpu tų yra didžiausia meilė VlnE41. Viera su malda taip yra suglausta, juog kitam niekam nepriguli malda, tikt kuriam viera, o viera tiktai pačiam Dievui, teip ir malda SE184. Mes regime [Kristų] per vierą savo PK125. Dabokisi vierą tampi biednampi žmogup, jog anas, kačeib jį draudė tūli pulkai, tačiau anas nenustojo nuog vieros MP106. Stipra neabejojančia viera drūtai tikėkiam, jog mūsų išgelbėtojas Kristus, pergalėjęs veliną, smertį ir peklą, tikrai iš numirusių kėlėsi BPII11. Turėkit vierą Dieviep Ch1Mr11, 22. Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavint, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekint…, – tai visa vierà baisingos mūsų gadynės K.Donel. Vienas Viešpats, viena viera, vienas krikštas GNPvE4,5. Anus meldė, kad vėl atgrįžtų jų vierospi Ns1832,7. Įsakė [Gediminas] didūmenei dvasiškai ir ūkiškai nu šiol rėdos ir vyresnybės Lietuvos klausyti, palikęs jims jų vierą, įstatymus ir apsiejimus S.Dauk. Apleido juos Dievas Viešpatis dėl nuodžių jų ir jog jiems tos naujosios vierelės gardėjo DP509–510. | prk.: Nenoru, ka dvi viẽros an vienos poduškos gulėtų, – ir neleido eiti už latvio Krš. ^ Kokioj vierõj užgimei, tokioj ir mirk Rs. [Jau jis MŽ534] vis tą vierą laiko PrLXVII30. Kokia viera, tokia apiera (afiera Sch 102) MitIII541(Tlž), J.
2. tikybos mokymas; tikėjimo tiesos, postulatai, dogmos, kanoninės maldos: Pirma pamoka buvo vierõs, mokė tas pats mokytojas Rsn. Į vokišką vierõs pamokslą įėjo daugiau kaip šimtas vaikų Plšk. Ižpažinimas vieros yra žymė bažnyčios tikrosios DP89. Dvylika straipsčių vieros krikščionių, per apaštalus šventuosius suguldytų Mž20. Mes neturim nė vieno vierosp ir sakramentop prisylyti Vln7. Prievalo [turėti] tikėjimą, alba vieras, visas stiprias ir kaip ugnis degančias Mž28. Daug pikta teip bažnyčioj, kaip ir šiame pašaukime kitos vieros malženstvos padarė PK229. Vedys su piršliu, nuotaka su pamerge važiuoja bažnyčiona savo parakvijos pasimelsti,… išduoti kvotą prieš savo kleboną iš prisakymų savo vierõs JR10. Tuokart Cecilija atidarė burną savo ir mokė Tiburcijusą vieros tiek, kiek pati mokėjo M.Valanč.
3. pasitikėjimas: Nėr jam vierõs Švnč. Dukrele mieloji, neduok vierõs kavalieriui JD105. Kad tu išlūžtum kojas, rankeles, kad tu palaužei mano vierẽlę JD388. ^ Dabar vierõs nėr – gyveni kap su žydais Švnč. Miera – viera, voga – teisybė Sml.
4. tikėjimas kokio reiškinio, proceso teisingumu, neabejojimas: Ar pasakai vierą duosi O.
◊ į šveñtą viẽrą atver̃sti sutaisyti, sutvarkyti: Anie atver̃s aną (akordeoną) į šveñtą viẽrą, būs su kuo grajyti Žr.
×viẽrinti (-yti Pun, Ūd, Smn), -ina, -ino žr. vieryti:
1. Jei neviẽrini, tai pats pažiūrėk DrskŽ. Neviẽrina tau, kad kas skausti Zt. Ir viẽrino jam iž rozo Sn. Aš jam nevierinu nei per nago juodymą Lp. Nevieryk tu tam melagiui Nmn.
viẽrintinai adv.: Nevierintinai sunku bus prieiti Ns1832,4.
2. Jiej Dievą nelabai viẽrino, jiej tik darė tą, ką norėj[o] Azr.
3. Mrs žr. vieryti 4: Nor sapnas sapnu, kas jam gali viẽrytie DrskŽ.
4. žr. vieryti 5: Nigdi mergai neviẽryk DrskŽ.
5. tr. patikėti kam ką: Neviẽrinu jom kiaules šert Rmš.
×įviẽrinti tr. įtikėti: Vieni žydai inviẽrino Dievą, kiti ne Zt.
×paviẽrinti
1. žr. pavieryti 1: Nepaviẽrino man Zt. Seniai, katarie numirė, nepaviẽryt Aps.
2. žr. pavieryti 3: Medžių nupirkt man paviẽrino, kad aš nupirkt Rod.
×priviẽrinti intr. pritarti: Ką tik sakai, vis priviẽrina viskam Krok.
×viernỹbė sf. (2) KI114, KII236, K, BS152, KŽ; N
1. Q529, R, R355, MŽ, MŽ475, Ns 1832,8 ištikimybė: Tikėk prieteliaus viernỹbę KI549. Prisiek Dievui, jog tu nei man, nei mano vaikams, nei mano vaikų vaikams nė jokią neviernybę nenorite parodyti CII121. Tokia viernybė senprūsų, gimusiųjų lietuvninkų, nebijos ledų nei ugnies, laikos tvirtai prie Viešpaties KlvD243(Ktč). Neviernybė R385, MŽ518.
2. R37, MŽ50 tiesumas, nuoširdumas.
×viernùs, -ì adj. (4)
1. žr. viernas 1: Būkit viernūs ir pakarnūs slūžyt savo karaliui (d.) Imb.
viẽrniai adv.: Buvo žmogus ir turėjo gerą arklį, katris gerai ir viẽrniai tarnavo MitVI64(Mrc).
2. žr. viernas 3: Kas yra viernus, tas savo prižadėjimą visados išpildo PP56.
3. žr. viernas 4: Klumpa smunka žirgelis dėl neviernių̃ žodelių JV235. Apkalbės mus žmonužėliai daug nevierniaĩs žodeliais JV358.
Kas šitą vairą laiko, tas ir vairuoja.
wēros = true
verpetà sf. (2), verpėta žr. 1 verpetas:
1. Prk Verpetà kokia įsuko, kas, i prigėrė Šln. Lek vanagelis par ežerelį, tame ežerelė[je] verpetos sukos D84. Į tą verpėtą yr žals laivelis KlvD207. Tame upelyj suk did’ verpetą, toje verpetoj bėg juods laivelis KlpD48.
2. Čk Vienos kiaulės nugara lygi, o kitos šeriai šalysna išsisklaidę – tai verpetà Dv. ^ Protingas turįs dvi verpeti galvoje Rm.
vérpla scom. (1) Yl menk. nenuovokus žmogus, žioplys, vėpla.
verslė sf.žr. verslas 2: Be pelno iš dvarų, sodžių ir baudžiauninkų, kunigai turėdavo pelno iš visokių pramonių ir verslių A.Janul.
- Kuo tiki, taip ir gyvenk, - sakė garbusis senolis Kunegsgarbe.
wēros = uērus = verus = bērus
Išsiaiškinom...
Bėras!
Raitelis - ant žirgo.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą