Spinduliavimas

emitúoti [lot. emittere — išspinduliuoti, išleisti]:
1. fiz. išspinduliuoti, skleisti;
2. leisti į apyvartą pinigus ir vertybinius popierius.

Jau saulelė vėl atkopdama emitavo šilumą-šviesą
Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės:)

Ar tikrai saulelė šitaip Kalėdas prišildo, kad net ramunėlės pražįsta?

Šilta žema ir mažesnės sąskaitos už šildymą gerina vartotojų lūkesčius!

... tačiau įmonės naujus metus pradės be didelio optimizmo – visų verslo sektorių ekonominių vertinimų rodiklis gruodį, palyginti su lapkričiu, arba blogėjo, arba sustingo.

Teks nepadirbinėtojams paimituoti paemituoti-paspinduliuoti.

Pasimuliuoti?

simuliant|as, simuliantė dkt. kas simuliuoja, apsimetėlis.

imitation (n.)
c.1400, "emulation; act of copying," from Old French imitacion, from Latin imitationem (nominative imitatio) "a copying, imitation," from past participle stem of imitari "to copy, portray, imitate," from PIE *im-eto-, from root *aim- "copy" (cf. Hittite himma- "imitation, substitute"). Meaning "an artificial likeness" is from c.1600. As an adjective, from 1840.

Im - eto, а нам - это?

Palikim imitavimą, grįžkim prie emitavimo.

emit (v.)

1620s, from Latin emittere "send forth," from ex- "out" (see ex-) + mittere "to send" (see mission). Related: Emitted; emitting.

mission (n.)

1590s, "a sending abroad," originally of Jesuits, from Latin missionem (nominative missio) "act of sending, a despatching; a release, a setting at liberty; discharge from service, dismissal," noun of action from past participle stem of mittere "to send," oldest form probably *smittere, of unknown origin.

Diplomatic sense of "body of persons sent to a foreign land on commercial or political business" is from 1620s. In American English, sometimes "an embassy" (1805). Meaning "dispatch of an aircraft on a military operation" (1929, American English) later extended to spacecraft flights (1962), hence, mission control (1964). As a style of furniture, said to be imitative of furniture in the buildings of original Spanish missions to North America, it is attested from 1900.

 *smittere - kam s?

 myth (n.)

1830, from French Mythe (1818) and directly from Modern Latin mythus, from Greek mythos "speech, thought, story, myth, anything delivered by word of mouth," of unknown origin.

Myths are "stories about divine beings, generally arranged in a coherent system; they are revered as true and sacred; they are endorsed by rulers and priests; and closely linked to religion. Once this link is broken, and the actors in the story are not regarded as gods but as human heroes, giants or fairies, it is no longer a myth but a folktale. Where the central actor is divine but the story is trivial ... the result is religious legend, not myth." [J. Simpson & S. Roud, "Dictionary of English Folklore," Oxford, 2000, p.254]

General sense of "untrue story, rumor" is from 1840.

... of unknown origin ...

Neoriginalu.

...  originally of Jesuits:)

1 mìtas sm. (2) TrpŽ senovinis liaudies pasakojimas, padavimas apie nepaprastus didvyrius ir antgamtines būtybes: Mitų turinį sudaro realios, tačiau žmonių sąmonėje fantastiškai perkurtos tikrovės atspindys rš. ║ prk. prasimanymas: Palaidojo mitą apie hitlerinės armijos nenugalimumą rš.

2 mìtas sm. (4)

1. maistas: Liuobė, liuobė neželavodamas – mìtą išeikvojo Pl.

2. N, [K] išsimaitinimas, pragyvenimas.

3. N, [K], J išlaidos: Ant galo mąsto apie mitą ir kitus daiktus SPII162. Brangus, su mitu, mitingas SD109.

Tokia ta emitavimo misija.

mìtalas sm. sing. (3^b) Kal, Trgn penas (ppr. prastesnis): Žmonims mìtalo užtrūko, todėl ir dirbti nebnorėjo.

Mitalo taip nepaemituosi?

Bėda ta, kad bankai spinduliuoja ne šilumą ir ne šviesą, o skolas.