dewot (łc. devotus ‘poświęcony, oddany’) religiozn. mężczyzna ostentacyjnie obnoszący się ze swoją pobożnością, wymagający jej od innych; bigot, świętoszek; r.ż. dewotka.
... pious, devoted, assiduous ... given up by vow, devoted...
Žodžiu, dievotas.
Tai gerai!
.
?
?
- znaczenia:
rzeczownik, rodzaj żeński
- (1.1) forma żeńska od: dewot
- Ir...
- Dewotka! co to oznacza?
- DEWOTKA - kobieta przesadnie manifestująca swoją pobożność; bigotka
davatkà (l. dewotka) scom. (2) menk. perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris): Davatkà stovi prie grotelių, o ražančius iki kelių Plv. Ūkei trys nenaudingi daiktai: vaikis muzikantas, arklys drigantas, merga davatka ž. Jurgis tikras davatkà Yl. Ketėjau, žadėjau davatkėle būti JV687. Kai davatką vinčiavojo, viso miesto šunes lojo LTR(Mrk). ^ Davatkos liežuvis lig kelių PPr109. Iš davatkos nei Dievui žvakės, nei velniui šakės PPr114. Davãtkos kiemo lenkis iš tolo Dkš.
davatkáuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr. būti davatka: Pinigų (pasogos) nėra, tai davatkáuna Lp. Nu abudu davatkáu[ja] KlvrŽ. ^ Geriaus davatkauti, nekaip blogą vyrą gauti Sim.
Nėr pasogos...
.
.
Kai ko nėr, tuoj kitkas yr: yra dewotkų verslas.
.
.
davatkadirbỹs, -ė̃ (neol.) smob. kas davatkomis verčia: Neišaiškinsi davatkadirbiui, kad jis per siaurą supratimą tikėjimo gadina žmonių dorą V.Kudir.
.
.
Ir lyčių lygybė yra;
.
.
davatkė́nas sm. (1) vyras davatka: Seniau ne tik davatkos, bet ir davatkė́nai iš vakaro traukdavo į Alvitą Gs.
.
.
davatkýnas sm. (1, 3)
1. vieta, kur gyvena susispietusios davatkos: Neduok Dieve tame davatkynè gyventi, tujau liežuviais apleid[žia] Vvr. | Pas juos vienus yra visas davatkýnas (kelios perdėtai pamaldžios moterys) Gs.
.
.
davatkúoti, -úoja, -ãvo intr. Šts elgtis davatkiškai: Davatkúojančios bobos ir až velnią baisesnės Vj.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą