Saga apie Saigoną sagoną...
.
×sagū̃nas sm. (2) Ps, Tršk, Šl žr. sagonas: Užkaisk didįjį sagū̃ną Všk.
.
.
×sagū̃nas sm. (2) Ps, Tršk, Šl žr. sagonas: Užkaisk didįjį sagū̃ną Všk.
.
Pasoginį.
.
×pasogà (brus. пacaг) sf. (2) Grz, Gs, Ob, Lš, pãsoga (1) Kv, Slnt; N, [K], Ktč ištekančiai dukteriai, seseriai iš tėvų ūkio seniau duodama dalis pinigais, gyvuliais: Daviau tris šimtus rublių pasogos M.Valanč. Merginas leidžia už vyrų, duodami dideles pasogas V.Kudir. Kur tu, Onike, dingsi, neturėdama pasogos? Žem. Bet šešuras jos nekentė, nekentė už tai, kad ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienerius metus prarūkąs A.Vien. Butelį ant stalo, tada pasõgą dera Antr. Ko anas tik ieškojo – pasõgos, ne mergos! Pb. Jei neduodi pasõgos, tai nereikia ir dukteres Trgn. Ar didelę pãsogą davė? Dr. Pasõgą išdevė OZ40. Neieškok, mano vaikas, pasogos, bet pačios Sz. Ieško mergos su didele pãsoga Krkl. Pãsogos du arklius i karvę su telyčia davė Jrb. Tėvas buvo atsivaręs brikelę pasõgoj Imb. Kad ir skyrė pasogėlę – prasčiausių gyvuolėlių JD889. Aš viena sirata be motynėlės, neturiu kraitelio, nė pasogėlės JD3. Davė jai pasogaitę – treigę telyčaitę LTR(Krsn). Pasoga kaip sloga: iščiaudėjau ir nepajutau P.Cvir. Pasogelė – dykas niekas, o mergelė – visas viekas Tvr. Gavo pasõgos atmuštą kaltą (d.) Srd. ^ Mergos pasoga ligi slenksčio LTR(Vl).
.
.
Pasagom gal mergų nekaustydavo...
.
.
- znaczenia:
rzeczownik, rodzaj męski
- (1.1) rzeczy, które panna dostawała dawniej od rodziców, kiedy wychodziła za mąż
.
Vėl tą patį...
.
.
Ko gero, sagonas pasogoj buvo svarbiausias daiktas.
.
.
Tuščias sagonas garsus, pilnas sagonas skanus.
.
.
- znaczenia:
rzeczownik, rodzaj męskorzeczowy
(1.1) przest. duże naczynie z miedzi bądź żelaza, w którym gotuje się wodę lub większe ilości jedzenia
etymologia:
Tai dėkui turkams!
Kaip be jų sagoną būtume turėję?
XX a. tarpukariu Turkijos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas buvo atsiuntęs turkų kalbininkus į Trakus, kad susipažintų su karaimų išlaikytomis senomis kalbų formomis ir apvalytų turkų kalbą nuo svetimžodžių.
Be monetų/mainetų - koks šių moderniųjų laikų mainikavimas?
×sagonlõpis (hibr.) sm. (2) metalo plokštelė puodams lopyti. | prk.: Oi, ką davė davė – sagonlõpį (smulkų pinigėlį) davė (taip dainuodavo ačiuotojai, gavę tik smulkių pinigų) Vdk.
.
čigonė̃nai sm. pl. (2) šnek. karaimai: Čigonėnai tai nei su čigonais, nei su totoriais, anei žydais giminiuojas, nuo visų skirias, tik terpu savęs vedas Trgn.
.
.
Tiurkai; judrūs judėjai, jų ir Lucke tada gyventa, ir Trakuose pirmųjų mūsų judėjų būta.
.
×sagõnas (l. sagan, brus. caгaн) sm. (2) K, OZ48, Rūd, Lnkv, Ppl, Glv, Čk, Jrb, Klm; D.Pošk, N, Rtr didelis ketaus puodas be ąsų ar su ąsomis; į jį telpantis kiekis: Čigūnė – juodas puodas su dviem rankom, o sagõnas – be rankų Žln. Vario arba gelžies sagõnas, kurį prie ugnies pristato, prisega, su ąsa yra J. Prikaisk sagõną su vandeniu prie ugnies Rm. Bulbų iššutina sagõną su lupynom Asv. ^ Juodas kaip sagõnas Kvr, Kp. Atvažiavo ketvertu arklių baisus ponas su didele galva nei sagonas BsMtI138. Tuščias sagonas garsus, pilnas sagonas skanus LTR(Vdk). Po vogtu sagonu i ugnis nedega LTR(Vdk).
.
.
Va va.
Po vogtu sagonu i ugnis nedega.
O čigūnas kaip tai iš tos pusės, iš kur tiurkai...
Tai bastūnai - darsyk dėkui jum už čigūną, jei jau visa tai teisybė!
.
Kokie gardūs barščiai iš pečiaus trauktame čigūne/sagūne - nepalyginsi su dabartiniais!
×čigū̃nas (l. czyhun) sm. (2), čìgūnas (1) KlvrŽ
1. ketus: Čigūnas vartojamas puodam dirbti Ob.
2. ketinis puodas: Aukštaitiškajame
pečiuje valgiui virti vartojami dviejų formų indai: puodai siaurėjančiu
į apačią dugnu ir čigūnai su dviem rankenėlėmis rš. Bulves užkaisk čigūnè, barščius čigūnė̃ly Paį.
3. geležinkelis: Kaip mes dar gyvenom prie čigū̃no, buvo daug smagiau Pn.
.
.
Oo..
Prie čigūno tai daug smagiau!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą