Kovo 27 d. Seime buvo pritarta liberalų ir konservatorių
inicijuotam Seimo nutarimo projektui dėl kreipimosi į Konstitucinį
teismą (KT) neva* ištirti**, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai***. Šį
nutarimą galima suprasti tik vienaip: valdantysis elitas prašo KT
paieškoti naujų „teisinių“ galimybių“, kaip dar būtų galima apriboti
tautos politines galias ir žlugdyti pilietines referendumų iniciatyvas.
Toks nutarimas būtų kontrolinis šūvis referendumui.
Iš to, kaip buvo balsuota, matyti, jog esama išankstinio
sutarimo bet kokia kaina kreiptis į KT, kad būtų gauta tokia KT išvada,
kuri leistų užkirsti bet kokį kelią surengti referendumą. Išties
stebėtina, kaip sutartinai balsavo konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai.
Stebina ir tai, kaip Darbo partija
ir „Tvarka ir teisingumas“ sugeba pademonstruoti, jog jos neva pritaria
referendumui. Tačiau juk nutarimo projektą, kad referendumas įvyktų ne
gegužės 25, o birželio 29 dieną, pateikė ne kas kitas, kaip Loreta
Graužinienė – Darbo partijos ir Seimo pirmininkė. Kaip matėme, būtent
šis nutarimo projektas sudarė sąlygas atidėlioti balsavimą dėl
referendumo skelbimo.
Loreta Graužinienė nė piršto
nepajudino ir dėl to, kad Seimo Teisės ir teisingumo komitetas jau būtų
pateikęs savo išvadą dėl referendumo skelbimo ir kad Seimas dar
antradienį ar ketvirtadienį būtų jau galėjęs priimti atitinkamą
sprendimą – pagal Statutą būtent Seimo pirmininkė vadovauja Seimo darbui.
Dabar tapo visiškai akivaizdu – nutarimo skelbti referendumą
svarstymas Seimo Teisės ir teisingumo komitete specialiai vilkinamas.
Tokiomis procedūrinėmis kliūtimis siekiama vieno – laimėti laiko, kad
būtų suspėta kreiptis į KT ir tokiu kreipimusi sustabdyti Referendumo
įstatymo straipsnio, pagal kurį ir skelbiami referendumai, galiojimą.
Šis
balsavimas dar kartą patvirtino: kai reikia apriboti žmonių politines
teises ir galias, konservatoriai ir socialdemokratai tampa viena
partija. Jos abi atsakingos ir už tai, kad kažkada radosi Darbo partija
bei „Tvarka ir teisingumas“. Šias partijas užaugino ir sustiprino žmonių
nusivylimas būtent konservatoriais ir socialdemokratais – jų atvirai
rodomu žmonių valios ignoravimu, manipuliacijomis.
Ir
niekas kitas, o būtent konservatoriai ir socialdemokratai V.Uspaskichui
vis uždeda tautos „gelbėtojo“ aureolę. Būtent jiems tenka atsakomybė ir
už tai, kad Lietuvoje antrą kartą į EP bus išrinktas vienas ir tas pats
asmuo, nuteistas už finansines machinacijas, ir taip dar kartą įgis
teisinę nepriklausomybę. O mūsų valstybė ir vėl bus diskredituojama.
Kovo
27 d. perskaitytame metiniame pranešime prezidentė paminėjo, jog mažėja
žmonių aktyvumas, kad praėjusiuose rinkimuose nedalyvavo 450 tūkstančių
jaunimo nuo 20 iki 40 metų, turinčių balsavimo teisę. Bet juk akivaizdu
– toks nedalyvavimas valstybės gyvenime ir yra nepasitikėjimo žmonėmis
pasekmė: žmonės tiesiog netiki, kad jų balsas šioje valstybėje ką nors
lemia. Tą rodo ir visos šios manipuliacijos dėl referendumo:
prievartiniu būdu nušalinus piliečius nuo svarbiausių valstybės reikalų
sprendimo siekiama vieno – kad neliktų tautos, prisiimančios atsakomybę
už savo valstybę, kuri vadinasi Lietuva.
Savo
metiniame pranešime nė žodžiu neužsiminusi apie referendumą, Respublikos prezidentė dar kartą pademonstravo savo solidarumą su tais, kurie valosi kojas į suverenias tautos galias. Ir jos žodžiai, kad visi esame
atsakingi už tai, jog sąžiningi žmonės kurtų Lietuvos valstybę išvien,
neverti nė surūdijusio grašio.
Povilas Urbšys yra Seimo narys, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio sūnėnas.
* Seimas pats priėmė šį Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir dabar suabejojo tuo, ką padarė, nes Konstitucijos neskaitė, o jei skaitė, tai nesuprato?
** Ar nebijo Seimas, kad Konstitucinis Teismas, šitaip Seimo paprašytas, padarys ikiteisminį tyrimą ir Seimui, kaip pernelyg tolimam giminaičiui, neleis su juo susipažinti?
*** Taigi, suponuojama situacija, kai Seimas, net ir
ekspertų grupei padarius išvadą, kad referendumui teikiamas tekstas gali
prieštarauti Konstitucijai, neturi teisės užkirsti kelią tokio teisės akto
priėmimui. Taigi, Seimas negali vykdyti savo konstitucinės pareigos – nepažeisti Konstitucijos.
Atseit, keisdamas Konstituciją savo jėgomis, Seimas vykdo savo konstitucinę pareigą – nepažeidžia Konstitucijos?
2014-03-31
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą