Ραβδοῦχοι

First attested in English c.1530, the word police comes from Middle French police, in turn from Latin politia, which is the Latinisation of the Greek πολιτεία (politeia), "citizenship, administration, civil polity". This is derived from πόλις (polis), "city".

...  from πόλις...

In Ancient Greece, publicly owned slaves were used by magistrates as police. In Athens, a group of 300 Scythian slaves (the ῥαβδοῦχοι, "rod-bearers") was used to guard public meetings to keep order and for crowd control, and also assisted with dealing with criminals, handling prisoners, and making arrests. Other duties associated with modern policing, such as investigating crimes, were left to the citizens themselves.

Other duties associated with modern policing, such as investigating crimes, were left to the citizens themselves...

Labai šiuolaikiška...

ῥαβδοῦχοι - verger

ῥαβδοῦχοι - Küster

ῥαβδοῦχοι - церковный служитель

ῥαβδοῦχοι - sekrestyés

ῥαβδοῦχοι - црквењак

Ne ką prasčiau už demokratų vadą demagogą... 

Kaip šitaip atsitiko?

Tai bent paslaptis!

Kad mažai neatrodytų, žvilgtelėkim Lietuvių kalbos žodynan.

polìcija sf. (1) kai kuriose – specialūs administraciniai kariniai organai, ginantys esamą santvarką ir saugantys viešąją tvarką; jų būstinė; policininkai: Policija sumanė visą miestą kratyti BsPII147. Iš visų šalių skubiai renkas policija, su baime dairos aplinkui ir nežino, kas daryti J.Bil. Plūsdami policiją ir murmėdami, pašaliečiai ėmė skirstytis, tuo tarpu kai savieji dar pasiliko pasitarti A.Vien. Kriminalinė polìcija NdŽ. Pakliuvo į policijos nuovadą Pn. Policijos viršininkas rš.

Pakliuvo į policijos nuovadą...
.

×policijántas (l. policjant) sm. (1) NdŽ psn. policininkas: Policijantai, vaikščiodami po miestą, ieško, kame yra tas parašas BsPII147.
.

polìcininkas, -ė smob. (1) policijos tarnautojas, žemiausias policijos pareigūnas: Štai gatvės gale trys policininkai užpuola atsilikusį darbininką, tveria jį už pečių J.Bil. Vieną sekmadienį mūsų namuose susirinko išsigerti policininkas, pašto viršininkas ir jo žmona P.Cvir.
.

polìcinis, -ė adj. (1) policijos tvarkomas, vykdomas: Polìcinis režimas DŽ. Polìcinė valstybė NdŽ. Imtis policinių priemonių rš. 

Viskas.

Daugiau nieko tame storame 20-ties tomų Lietuvių kalbos žodyne apie žodžius su šaknimi polic- neparašyta.

Lietuvos Respublikos piliečiams, išlaikantiems policiją, klausančią ne pilietikų, o politikų - linkėjimai!