Cheese

Žiniasklaida staiga prisiminė, kad kažkada, valstybininkų laikais, prezidentai rengdavo priėmimus.

Krizė, kurios metu priėmimai būtų atrodę kaip puota maro metu, įveikta, bet D.Grybauskaitė linkusi laikytis senojo stiliaus - trumpai atsako „ne“.

Kodėl?

Mat norint rengti priėmimą reikia nuspręsti, kam siųsti kvietimus.

Įtraukti į kviečiamųjų sąrašą viceministrus ar ne?

O jeigu jie vis dar tebegadina orą ministrams?

Parlamentinių partijų vadovus?

Visus?

Na, jau ne.

Signatarus?

Bet kaip tada elgtis su prezidentės biografais?

Oligarchus?

Ir tuos, kuriems dar prieš rinkimus pasiųsta bloga žinia?

O ką pakviesti iš žiniasklaidos?

Dar nepradėjus svarstyti galva jau sukasi.

Juk neuždarysi nepageidaujamų svečių prieškambaryje.

O dar koks nors valstybininkas atkišęs ranką prišoks sveikintis.

„Cheese.“

Nėra čia ko šypsotis!

Nereikia tų priėmimų, po jų vien apkalbos.

Bet ar verta tokiuose priėmimuose dalyvauti?

Tūkstančiai žmonių jau seniai nebedalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime ir su kiekvienais naujais rinkimais jų vis mažėja.

Protingų atsakymų, kodėl taip yra, daug.

Bet paprastų žmonių atsakymas kol kas vienas: politikai vis labiau užsižaidžia, viską nusprendžia iš anksto, o rinkėjai yra tik statistai.

:(

Ką sakė Vokietijos kanclerė A.Merkel dėl debatų, kas užims Europos Komisijos vadovo postą?

Diskutuokite kiek norite, bet mes patys nuspręsime, kas bus.

Ar verta tuose spektakliuose dalyvauti? Neverta, jeigu ne vienas bjaurus klausimas: ar šie rinkimai į EP nėra paskutiniai, ar ES nesubyrės?

KAS TADA PAPILDYS ES IŠLAIKYTINĖS LIETUVOS BIUDŽETĄ, KURIO BENE KETVIRTADALĮ PAJAMŲ SUDARO ES PARAMA?