Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, kad tiek stambiųjų
ūkininkus vienijančių organizacijų, tiek atskirų regionų ūkininkų
bendruomenių pasiūlymai buvo ignoruojami ne tik priimant saugiklius nustačiusį įstatymą, bet nuo pat 2007-ųjų, prasidėjus ES skirtam
pereinamajam laikotarpiui dėl žemės pardavimo ribojimų.
„Taisyklių
pasikeitimui turėjo būti pasiruošta per pereinamąjį laikotarpį, tačiau
valdžios institucijos nė vieno darbo neatliko laiku. Nors ūkininkai tiek
iš vienijančių organizacijų, tiek atskirų rajonų pasiūlymus Seimo Kaimo
reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybei teikė nuo pat
2007 m. Jei į juos būtų buvę reaguojama laiku ir tinkamai, tokios
situacijos nebūtų buvę – nei dėl saugiklių, nei dėl referendumo“, – sakė
A.Stančikas.
Ūkininkas priminė, kad per
septynerius metus Žemės ūkio rūmų iniciatyva Vyriausybėje buvo sudarytos
dvi darbo grupės šiam klausimui spręsti, tačiau abi jos buvo
neveiksnios.
Anot J.Talmanto, įstatymu vertėjo
įteisinti nuostatą dėl valstybinės kalbos mokėjimo, tačiau didelė
klaida padaryta padarius išimtį ir susiejus žemės plotus su ūkininko
laikomu gyvulių skaičiumi – „pririšus žemę karvei prie uodegos“.
Ypatingą
nerimą ūkininkams sukėlusi žemės įsigijimo taisyklė numato, kad asmuo
gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įsigytos žemės ūkio
paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 hektarų, o vienos
šeimos nariai gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Šis
ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama
gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis
neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui,
skaičiaus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Kazys Starkevičius buvo
siūlęs numatyti išlygą ir kredito įstaigoms, nes dėl tokio
reglamentavimo kyla ūkininkams taikomos palūkanos. Tačiau tokie
nuogąstavimai Seimo narių neįtikino.
„Mes
buvome prašę netaikyti šios taisyklės bankams ir kredito unijoms,
kredituojančioms žemę perkančius ūkininkus, tačiau Seime vėl buvo
susitarta ir balsuota kitaip. Mes pirkdavome žemę, mokėjome 20 proc.
savų lėšų (be kreditų neišsiverčia ne tik eiliniai ūkininkai, bet ir kai
kurios stambios įmonės), gaudavome 80 proc. finansavimą ir
užstatydavome žemę bankui. Dabar bankas turi 500 ha žemės ir negali
paimti tokio užstato, jis nekredituoja ūkininko. Tai nejau dabar žemę
pirks tie, kuriems nereikia kreditų? Tai bus stengiamasi padaryti per
pusę metų, kai negalima koreguoti įstatymo. Visiškai nelogiški
sprendimai, didinantys įtampą tarp oligarchų ir paprastų ūkininkų“, –
piktinosi J.Talmantas.
Kaip jau skelbta,
Vyriausybė ėmėsi peržiūrėti skubos tvarka priimtą ir nuo gegužės 1-osios
įsigaliojusį įstatymą, numatantį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo
taisykles. Naujus siūlymus ketinama parengti per mėnesį, tačiau įstatymo
nuostatas bus galima keisti tik po pusmečio.
Leisti
parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo
siekdama narystės ES ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo
numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą
taikyti iki 2011 metų gegužės.
Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su
Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
Tokiam sprendimui (kokiam?)
nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų
referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Seime pateiktame nutarime referendumą siūloma surengti birželio 29 dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą